QUOTE(calibra @ 2009 06 27, 02:12)
Turiu tokia problema. Posūniui 17 metų, mes su jo tėvu turim vaiką, kuriam truputis virš metų. Neturiu aš nieko prieš ta savo posūnį, tik noriu, kad jis gyventų normaliai. Kad mokytųsi, kad ką nors gero namie padarytų, kad padėtu mums su tėvu.
Tai gali būti kad jis visai nesijaučia esantis namuose, šeimoje, todėl ir nenori prisidėti. Ir moralai nieko čia nepadės.
QUOTE
Pvz.:retkarciais pasitvarkytų namuose, ar nors valandą prižiūrėtų mažesnį broliuką... Nieko panašaus aš nesulaukiu.
Jis jums gi ne auklė, jam tas broliukas yra svetimas, kaip ir jūs. Neprivalo prižiūrėti, ir jūs negalite dėl to pykti. Jis jums nieko neskolingas - nei paslaugų, nei priežiūros.
QUOTE
Tas mano posūnis sugeba suvalgyti viską kas skaniausia, viską, kas nupirkta mažesniam ir silpnesniam vaikui. Nesidalindamas su kitais.
Skaičiuojate kasnius? Savo vaiko neskaičiuotumėte.
QUOTE
Paskutinis išsišokimas buvo toks, kad prieš kelias dienas išėjo nakvoti pas vyresnį brolį ir dabar nesiruošia grįžti namo.
Nes nesijaučia turįs tikrus namus.
QUOTE
Išvada tokia: aš - bjauri pamotė - jį engiu, nieko neleidžiu, nieko neduodu, net iš namų išvariau...
Išvada - jūs turite nesikišti, vienintelis kas gali jam moralus skaityti yra jo tėvas. Jūs jam svetima, ir tokia liksite, moralizuodama tik dar labiau didinate priešiškumą.