Aha, kartais sureaguojama taip jautriai paaugliškai, kad nuodijamasi, kariamasi ir t.t., bet kam dėl to sukti galvą - pasitrainios ir sugrįš (arba ne). Papildyta:
QUOTE(Tigris @ 2009 06 28, 11:18)
Beja, cia neina kalba, apie "kiekviena tevo drauge". Temos autore - naujoji tevo zmona, kuria reikia bent jau gerbti. Cia forume buvo jau daugybe kartu diskutuota, kad pamote tevo vaikui yra svetimas zmogus, o pamote jau turetu visaip stengtis ir priimti vyro vaika kaip savo .
Kelinta tai tėvo draugė ir kelinta žmona, istorija nutyli. Ko gi vertos kad ir švenčiausios priesaikos, jei jų nesilaikoma? Nematau aiškaus skirtumo tarp "naujoji žmona" ir "naujoji draugė". Taigi pagarbos ji verta tiek, kiek pati yra gerbtina kaip žmogus, kiek pati deda pastangų, kad tarp jos ir posūnio bent jau netvyrotų neapykanta, o ne dėl šio nieko nereiškiančio statuso.
❀Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, bet tai, kas viską daro paprasta ir suprantama (A.de Sent Egziuperi)
Man iskilo vienas buitinis klausimas, labai idomus, ka jus duodate valgyti savo suneliui? Mat maniskis tokio amziaus kaip jusu, bet vyresnieji bernai tikrai nesigviesi nei darzoviniu jo, nei kruopiniu kosiu, nei pieno, nei kefyro, nei varskes... Tai gal pas jus badas, gal valgyti nedarot, tai posunis ir apvalgo maziu...
Isejo jis pas KRAUJO gimine, artima zmogu, plius suaugusi, kokios bedos? Jeigu jam ten geriau ir jei vyresnysis brolis priima-tai tik palaiminti ir palinketi gero vejo
Siaip pastebejimas-nuo gero gyvenimo, teigiamos aplinkos, mazu nesusipratimu nebega nei vienas vaikas, ar savas, ar svetimas O kad vyras jusu irgi nepalaiko,barates, vadinasi, tikrai nesate teisi.
Būtų įdomu išgirsti, kaip viskas prasidėjo. Kiek laiko yra nauja "mama"? Ar nauja "mama" bandė susidraugauti su seniosios šeimos nariais ar tiesiog ir taip visiems turi būti aišku, tiesiog "mama" pasikeitė? Visada lengviau prisitaikyti prie pasaulio, nei jį pakeisti.
Na, aš turiu patėvį, turėjau jį nuo 8-erių metų. Ir mūsų šeimoje nebuvo tokio klausimo, ar reikia man jo klausyti, ar ne. Autorės posūnis gyvena naujojoje šeimoje, ir kaip kiekvienas šeimos narys turi prisidėti prie šeimos gyvenimo. Čia jokiu abejonių man nekyla. Iš autorės pasakojimo tik neaišku, kur gi yra tikroji mama vaiko, bet šiuo metu jis gyvena su tėvo naująja šeima, ir turi paklusti naujosioms taisyklėms. Jam nepatiko, išėjo pas brolį- valio. Bet kol dalijasi vienu stogu, kol moteris verda jam valgyti, tvarko kambarius, plauna drabužius, tol jis yra priklausomas. Priklausomas gal ir nuo tėvo piniginės, bet dabar ta tėvo piniginė yra bendra su ta moterimi. Negi namuose turi būti veltėdis, nenorintis nieko duoti? Gerai, jei tai būtų ne sūnus iš kitos santuokos, o kokia vargšė giminaitė. Negi tektų laikyti ją, nereikalaujant piršto pajudinti? Nekalbu apie išnaudojimą. Apie normalų šeimyninį gyvenimą.
Na, aš turiu patėvį, turėjau jį nuo 8-erių metų. Ir mūsų šeimoje nebuvo tokio klausimo, ar reikia man jo klausyti, ar ne. Autorės posūnis gyvena naujojoje šeimoje, ir kaip kiekvienas šeimos narys turi prisidėti prie šeimos gyvenimo. Čia jokiu abejonių man nekyla. Iš autorės pasakojimo tik neaišku, kur gi yra tikroji mama vaiko, bet šiuo metu jis gyvena su tėvo naująja šeima, ir turi paklusti naujosioms taisyklėms. Jam nepatiko, išėjo pas brolį- valio. Bet kol dalijasi vienu stogu, kol moteris verda jam valgyti, tvarko kambarius, plauna drabužius, tol jis yra priklausomas. Priklausomas gal ir nuo tėvo piniginės, bet dabar ta tėvo piniginė yra bendra su ta moterimi. Negi namuose turi būti veltėdis, nenorintis nieko duoti? Gerai, jei tai būtų ne sūnus iš kitos santuokos, o kokia vargšė giminaitė. Negi tektų laikyti ją, nereikalaujant piršto pajudinti? Nekalbu apie išnaudojimą. Apie normalų šeimyninį gyvenimą.
paauglys (o berniokai gi keleis metais atsilieka brendimu) bernas ne mamos, namie mazas bamblys su savo desertais ir skanumymais Pamote snairuoja, kad jis neziuri jos vaiko Ech Sunku jam juk Nebe jo ten namai, gal ir nesinori jam ten nieko ir daryt. Ka zinau, kokia pussesere ar siaip kokia gimine pabuna pas mus kelias dienas, tai jau taip atsibosta, o cia svetima su savo vaiku visa laika, kuris yra silpnesmis ir mazesnis ir labiau mylimas ir lepinamas
autore gal niekada paaugle nebuvo, arba broliu neturejo Reik pasistengt ir susidraugaut su tuo posuniu be jokiu ketinimu, kad jis vaikus ziures ar dar kazka Tiesiog imti ir kartu nueit pasivazinet kartingais, ar i koki koncerta, i kina
Ir dar tas posunis savo kambari turi? gal viskas pas jus namie vien tik mazojo zaislai, buteliukai, jo draugai nepageidaujami pas jus, nes mazasis miega ar kas?
Oi, ačiū, ačiū. Išdėjot čia visos(-i) mane į šuns dienas. Esmė tokia. Paauglio tikroji motina mirusi. Sirgo depresija, gėrė, finalas - pasikorė. Tėvas po tų įvykių neturėjo nei vienos draugės, nei vienos žmonos, 2 metus našlys buvo. Paskui atsiradau aš. Į jų gyvenimą neįsiveržiau, - atėjau ramiai ir iš lėto. Tik tada, kai vaikai mane jau pažinojo ir buvo pripratę. Pagyvenom 5 metus su vyru, tik tada gimė mažiukas. Taip kad, nei aš šeimą sugrioviau, nei aš tėvą iš vaikų atėmiau. Draugavom anksčiau su posūniu, ateidavo savo noru, neprašytas pas mane į darbą padėt man, važinėdavom kartu visur, net vairuot mokinau (tėvas neturi teisių ir nevairuoja). Mano mama užsienyje gyvena, kai siunčia siuntinius, jį vis palepina tai saldumynų, tai rūbelių, tai kedus naujus nuperka. Jai ne anūkas, bet ji pasirūpina, niekada nepamiršta, Ir maisto pas mus užtenka. Po lygiai viskas perkama. Tik suvalgoma tokiu principu: dabar aš suvalgau tavo, o paskui kiekvienas savo. Jeigu yra 4 sūreliai, būtinai paims visus 4. Jei yra 4 bananai, tai būtinai visus. Ir iš karto. Nepaklaus, gal dar kas nors nori. Jei yra 1 litras pieno, tai išgers ir paliks tiek kiek normaliai į kavą pilama. Mažajam net 200ml nelieka. Anksčiau negerdavo pieno, nevalgė varškės, sūreliai būdavo nupirkti ir po 2 savaičių išmesti, nes galiojimo laikas pasibaigdavo. Dabar kažkodėl reikia visko ir daug. PAVYDAS AR BADAS? Nereikalauju posūnio, kad jis mano vaiką - NETIKRĄ brolį - prižiūrėtų, niekada net ir negalvojau, kad vyresni vaikai turi mažiems aukle būti. Jeigu aš pagimdžiau, aš ir privalau augint, jis dar savo turės užaugint. Bet retkarčiais, jeigu aš namie dirbu, tvarkausi, ar valgyt VISIEMS darau, o mažasis rėkia, reikalauja dėmesio, galėtų nulipti nuo kompiuterio ir mašinytes pastumdyt su broliu. Tėvas su juo nesusišneka. O be to jis ir neklauso. T.y. negirdi. Ir dabar, parėjo namo, iškart - tėti, duok pinigų. Tėvas nedavė... Aš tik noriu normalaus, ramaus gyvenimo...
Gyvename mes 3 kambarių bute, vietos kaip ir užtenka visiems. Turi jis savo atskirą kambarį. Ir niekas Į jį net nepretenduoja.
Aš pati augau ne viena, seserį turiu jaunesnę. Viskas mums buvo padalinta po lygiai. Niekada viena į kitos skanumynus nežiūrėdavom, nes turėjom savo.
kiek info parasei - tiek mes ir komentuojam. ko truksta ir susikuriam
nepyk, suprantu tave, mano svainis 25 - ale elgiasi panasiai kaip tavo posunis nuosirdziai nesupranta kad ne del jo pasaulis sukasi negyvena kartu ir tai nervus istaso
toks jausmas kaip apie trimeti - penkiameti rasytum gimus leliui
manau tavo paaugliui psichologo reik arba laiko arba ir to ir to. o jei vyresnis brolis pasiryzes uz ji atsakyt - gal visai nebloga iseitis visiems?
Tai gali būti kad jis visai nesijaučia esantis namuose, šeimoje, todėl ir nenori prisidėti. Ir moralai nieko čia nepadės.
Jis jums gi ne auklė, jam tas broliukas yra svetimas, kaip ir jūs. Neprivalo prižiūrėti, ir jūs negalite dėl to pykti. Jis jums nieko neskolingas - nei paslaugų, nei priežiūros.
Skaičiuojate kasnius? Savo vaiko neskaičiuotumėte.
Nes nesijaučia turįs tikrus namus.
Išvada - jūs turite nesikišti, vienintelis kas gali jam moralus skaityti yra jo tėvas. Jūs jam svetima, ir tokia liksite, moralizuodama tik dar labiau didinate priešiškumą.
viešpatie aukštielnikas kas per mastymas
temos autorei patarčiau ignoruoti posūnį , ir pakentėti sukandus dantis , tegul tėvas sprendžia visas problemas
užjaučiu
gal susitvarkys viskas palaipsniui , sėkmės
.
