QUOTE(mango123 @ 2009 07 15, 16:51)
Toks jausmas kad svajojat jog to vaiko isvis nebutu

plaukioja jie visi, juk paaugliai pirmos meiles ir t.t.

Bet juk kai sutikote gyventi su vyru zinojote jog jis turi prieda, kuris didele tikimybe nebus idealus vaikas visom prasmem

Manau turetumet pasigedinti labai stipriai, gal su savim kazka daryti reikia, o ne vaika pulti teisti kad jis plaukioja, reikia dar dziaugtis kad geranoriskai jus priima
Vsu pirma, gerbiamoji, pasiskaitykite VISUS mano postus sioje temoje. Kur randate bent uzuomina to ka cia rasote? Kur randate tarp mano pasisakymu, kad as nesidziaugiu, jog vyro vaikas yra tikrai geras, paklusnus, svelnus, protingas vaikas? Sakiau ir sakysiu, kad be galo dziaugiuosi kad mes su vaiku sutariame, draugaujame ir visaip kitaip graziai gyvename. I tuos jo "plaukiojimus" stengiuos nekreipti demesio. Tas tiesa, kartais pasvajoju, jog viskas butu kur kas paprasciau ir lengviau jei to vaiko nebutu, arba bent jau gyventu su savo motina. Deja, realybe yra kitokia. Vaikas pareiske griezta nora gyventi su mumis, nes jam su mumis geriau, pasak jo. Ir as del to laiminga, kad galime jam pasiulyti tokias gyvenimo salygas, tokia seimynine kasdienybe, rutina, kuri jam tinka (na dristu bent kazkuria dali to vaiko apsisprendimo prisiimti ir sau kaip komplimenta

, nes jei vaikui buciau bloga pamote jis negyventu su mumis). Kaip kad jus sakote, labai puikiai zinojau kad vyras turi prieda. Tai mano tos svajones apie lengvesni gyvenima lieka tik svajonemis. O ko ko, bet pasvajoti tai niekas man neuzdraus