As sukuriau antra seima, turedama dukra is pirmos santuokos. Bet nuo pat pradziu neleidau jam net pagalvoti, kad as prastesne, nes turiu vaika! Visada sakiau jam, kazkas nepatinka - durys atviros, vaikas nepatinka - durys taip pat atviros.. Gali iseiti ir uzdaryti is kitos puses. Sakiau jam nuo pat pradzios, kad jei abu nesutarsit, tai tu busi tas, kuriam reikes issikraustyti. Mylejau ji labai (na ir tebemyliu, tik jau nebe taip gal karstai kaip pradzioje

) ir buciau labai verkusi, jei butu isejes.. Bet nebuciau galejus gyventi irgi, jei butu enges, ar ignoraves mano vaika.
Manau blogiausia, ka galima tokioje situacijoje padaryti, tai parodyt silpnuma, ar menkavertiskumo jausma. Niekada vyrams neleiskit net galvoti, kad jus jauciates jo nevertos, ar pan.
Kaip jis dabar sutaria su mano vyresne dukra (nes jau turim ir bendra dukra), as sakyciau gerai. Melas butu, jei sakyciau kad myli kaip savo vaika (nes jos tetis aktyviai dalyvauja jos gyvenime, ir siaip jai jos tetis yra svarbiausias zmogus pasaulyje), bet jis yra geras jos draugas, visada bendrauja, paaiskina dalykus, kuriu as neturiu kantrybes aiskinti, viska perka tiek savo vaikui, tiek jai po lygiai, pats perka brangias keliones vyresneles gimtadieniams, brangias dovanas (nors as net neprasau ar uzsimenu apie tai), niekada neaukleja jos (mano iniciatyva), aisku niekada ir nesaukia, ar sako kazko nepagarbaus.
Kai esate issiskyrusi moteris su vaikais, nuo pat pirmo pasimatymo pasakykit vyrui, kad vaikai yra jums svarbiausias dalykas. Niekas nesako ju kisti per prievarta, rodyt ju nuotraukas, ir pasakot kada ju pirmas dantukas iskrito pirmo pasimatymo metu. Bet verta tiesiog uzsiminti ir pasakyt savo pozicija, kad negaistumet abieju laiko. O paskiau su laiku pats vyras, kada isimyles i jus, bijos prarasti - ismoks ir su jusu vaikais gyventi.
citata iš kitos temos, rašo moteris apie vyrą, bet tereikia sukeisti tuos žodžius ir gaunam situaciją, kaip reikia legtis su vyro vaiku.