Vedinimas nuosavame name - 2

Jus lyginat mersedesa su opeliu..

Kad jus paskaiciavote tai dar nereiskia kad teisingai. Jusu oponento skaiciavimai kitokie.. Idomu kuris klysta. Butu gerai kad kasnors is specialistu isiterpru i sia diskusija O gal specialistai nesiterpia todel kad jus teisus..

Jei kam nors įdomu, galiu persiųsti savo skaičiuotę. Mano oponentas nesakė, kad skaičiuotė yra neteisinga, jis tiesiog nesutiko su mano pozicija, jei daiktą naudojate tik pusę jo paskirties laiko, jo atsipirkimas prasitęsia dvigubai. Bet tai yra kiekvieno žmogaus supratimas, kaip tą atsipirkimą skaičiuoti. Aš jo neperšu.

O dėl palygiimo tarp Opel ir MB, galiu atsakyti, kad tiek vienas tiek kitas a/m pilnai atlieka savo funkcijas, bet kvailai atrodo, kuomet tūlas tik dėl pasipuikavimo nusiperka MB už skolintus pinigus, o vėliau stokodamas benzinui, laiko jį garaže...

Visiškai Jus prispausti– nelabai gaunasi. „Daržinei“ rekuperacinė iš tikro nereikalinga. Litams laidoti ten yra vietų su aukštesniu prioritetų statusu.

Bet. Pakeiskime prielaidas skaičiavimams- gal kas pasikeis ir su atsipirkimo metais:

Kas tai panašaus į Pasyvų namą. Po (tame tarpe) rekuperacinės „įdirbio“, dengti belieka apie mažiau 15 kWh/m² per metus. „Likutį“ dengia per kiek didesnį boilerį/akumuliacinę talpą apjungta šildymo-vėdinimo sistema iš rekuperacinės su žemės šilumokaičiu + saulės kolektorių + kokio tai katilo ar elektrinio šildymo. Skaitykime, kad tandemas rekuperacinė + saulės kolektoriai tempia pusę šildymo sezono.

Per kiek metų atsipirks rekuperacinė su visais savo navarotais?

Kolega, tikrai žinau apie koncepsinius aktyvius namus, kurie ne tik kad naudoja energijos minimaliai (Danijoje stovi toks už 50 mln. EUR), bet ir gamina energijos perteklių. Bet jų įrengimo kaina tikriausiai atgrasintu tave ilgam laikui, na nebent savo pinigus skaičiuoji centimetrais.
Turiu aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, šiemet pasistatėme namą, kurį apšiltinome ne polistirolu, o fasadine akmens vata (dėl didesnės garo difuzijos) susidėjome medinius langus, kitaip sakant ant medžiagų netaupėme, bet vėdinimą darysime natūralų. Tai lėmė keletas faktorių: sąlyginai dideli įrengimo kaštai, sąlyginai ilgas RVS atsipirkimo laikas, laiko atžvilgiu didėjanti RVS bakteriologinė tarša (ten kur susiduria šilto ir šalto oro srautai, susidaro kondensatas kur veisiasi bakterijos), papildomi kaštai, reikalingi RVS aptarnauti (filtrų keitimas ir jos pirminei būklei atstatyti (gamintojas rekomenduoja po 5 metų pakeisti šilumokaitį, nes užsiteršus šilumokaičiui drastiškai krinta jo naudingumo koeficientas)), skleidžiamas garsas (papildomai neizoliavus ortakių, o tai padarius kyla įdiegimo kaštai), bei sezoniškumo kriterijus (daugeliu atveju jis naudojamas tik šildymo sezono metu).
Esant natūraliai vėdinimo sistemai (jei tai iš anksto apgalvota ir įrengti reikiami funkciniai mazgai), prarasta energiją galima atstatyti pigiau (dabartinėmis sąlygomis, išskyrus tuos, kurie šildosi elektra), visuomet gaunamas grynas oras (jei esate toli nuo pramoninių centrų), nevargina triukšmas ir priežiūra, nedideli įrengimo kaštai, visus metus veikianti sistema. Vienintelis trūkumas- negalima užtikrinti pastovių vėdinimo parametrų, todėl tokiuose mazguose kaip virtuvė ir sanmazgai, turi įrengti mechaninė ventiliaciją.
Mano įsitikinimu, ir geoterminė šildymo sistema Lietuvoje neatsiperka, todėl tai, kas tinka šiaurės šalyse, nebūtinai tiks Lietuvoje...
P.S. Galite su manim ir nesutikti, nes kiekvienas gali paginti savo nuomonę savais argumentais....

Na jus akivaizdziai suklydote skaiciuodamas su ta skaiciuokle. Visom keturiom sutinku su jusu pasakymu, kad kuo maziau daigtas naudojamas tuo ilgesnis jo atsipirkimo laikas, bet tam kad ivesti ta jusu koeficienta reikia zinoti per kiek laiko daigtas atsipirktu naudojamas 100% ir tik tada reiktu dauginti is to koeficiento kad suzinoti per kiek laiko jis atsipirks naudojamas ne 100%.
Atkreipkit demesi i skaiciavimus su koeficientu ir be:
1) (2.86*4392*0.19)-((4392*0.24*0.45)+(0.80*0.19*4392)+(100/1.99))=1194.69
2) (2.86*8760*0.19)-((8760*0.24*0.45)+(0.80*0.19*8760)+100)=2387.58

Turime sildymo sezono ir metu skirtumus tarp rekuperacines ir naturalios vedinimo sistemu.
Skaiciuojam atsipirkima
1) (10000-1000)/1194.69=7.5
2) (10000-1000)/2387.58*(365/183)=7.5
Kaip matot ir vienu ir kitu skaiciavimu gaunasi tas pats, tik nereikia primetineti bet kokios formules ir bet kur.
1) Gali skaiciuoti pagal daigto naudojimo dienas 4392
2) Gali issivesti naudojimo dienu koeficienta 8760/4392=1.99....
3) Taip pat gali naudingas dienas pasiversti procentais 4392*100/8760=50.14%
Visu reiksme vienoda ir tai yra tas pats skaicius ir ivesti reikia tik viena is ju.
Papildyta:

Po 5 metu jei ji naudosit 100% bet jei ne tai jau sitoje vietoje reikia ivesti ta jusu koeficienta ir tai gausis 10metu

Ačiū už pastabas, akivaizdu, kad kažkas netvarkoje. Neatmetu galimybės, kad rašant formules galėjo įsivelti kokia nors klaida. Artimiausiu metu peržiūrėsiu skaičiuoklę ir pataisysiu galimus netikslumus. Gero savaitgalio!
Papildyta:


Šitoje vietoje drįstu nesutikti, nes užsiteršimas sąlygotas ne lauko nuosėdomis (stovi filtrai), o bakteriologine tarša. Kaip žinia bakterijos dauginasi nepriklausomai nuo įrenginio fizinio naudojimo.

Dar spėsiu įsiterpti prieš pabaigą...

Bet jų įrengimo kaina tikriausiai atgrasintu tave ilgam laikui, na nebent savo pinigus skaičiuoji centimetrais.

Pasyviam namui: virš 10 % pabrangimas lyginant su Standartu- traktuojamas kaip „likai apgautas“ arba „geriau reikėjo samdyti profesionalus“.
Pasyvaus namo „transformacija“ į Zero šiandieninėmis įrangos kainomis: 100 m² namui neviršytų apie 60.000 Lt (jei tingisi pasiieškoti kartais pigesnių). Brangoka? Kitokiam įvertinimui- tai tik laiko klausimas.
Zero „transformacija“ į Plius šiandieninėmis kainomis: 100 m² namui plius nuo 700 Lt (jei tingisi pasiieškoti kartais pigesnių).

Taip kad: „50 mln. EUR“- nebent daugiabučiui.

laiko atžvilgiu didėjanti RVS bakteriologinė tarša (ten kur susiduria šilto ir šalto oro srautai, susidaro kondensatas kur veisiasi bakterijos), papildomi kaštai, reikalingi RVS aptarnauti (filtrų keitimas ir jos pirminei būklei atstatyti (gamintojas rekomenduoja po 5 metų pakeisti šilumokaitį, nes užsiteršus šilumokaičiui drastiškai krinta jo naudingumo koeficientas)), skleidžiamas garsas (papildomai neizoliavus ortakių, o tai padarius kyla įdiegimo kaštai), bei sezoniškumo kriterijus (daugeliu atveju jis naudojamas tik šildymo sezono metu)

Pilnai sutinku- puikus „kaip pigiau“ rekuperacinės aprašas. Siūlau pasidomėti kiek rimtesniais rekuperatoriais. Juk ne veltui jie brangesni.

Vienintelis trūkumas- negalima užtikrinti pastovių vėdinimo parametrų, todėl tokiuose mazguose kaip virtuvė ir sanmazgai, turi įrengti mechaninė ventiliaciją.

Yra ir vienintelis pliusas: nesunku bus atsekti vaikų susirgimų ar sunkumų moksluose priežastį.

P.S. Galite su manim ir nesutikti, nes kiekvienas gali paginti savo nuomonę savais argumentais...

Užsitarnavote remiksą. Gal kiek žemiau juostos- bet už tai tiks apibendrinimui:
„Ant medžiagų netaupėme“, „Ant automobilio netaupėme“, „Ant t.t. netaupėme“- o savo vaikams užtikrinti šviežią/švarų orą ir artimą idealiam mikroklimatą per brangu?
Stebuklų nebūna- visada sutaupoma tik kažko tai sąskaita. Šiuo atveju- mikroklimato patalpose.
Būtų malonu, jei netemptumėte link to, kad vėdinimu skersvėjais pasieksite tuos pačius rezultatus. 100 %- nepasieksite. O atsipirkimo klausimus ne visada tikslinga analizuoti. Tinkamai įrengta rekuperacinė visada atsipirks- nors ir per ilgesnį laiko tarpą. Skirtingai nei šimtai daiktų, kuriuos matote apsidairęs po savo namus.

Pagrindinis momentas, dėl kurio pasitrauksiu iš diskusijos- nepaisant Jūsų (atkreipsiu dėmesį- ne „tavo“) turimo aukštojo inžinerinio išsilavinimo- rekuperacinę traktuojate kaip atskirą namo elemento. Tai vadinčiau labai rimta klaida. Namas- tai sistemų derinys, o ne mišrainė.

P.S. Niekas nebūtų kabinėjasis, jei savo išankstinio nusistatymo nebūtumėte viešai išsikėlęs vietoje vėliavos. Kaip sakoma: „Kai nori mušti- pagalį visada surasi“. Jums kažkodėl pagalio prireikė rekuperatoriui. Kiekvienam savo...
Sėkmės!
Papildyta:

Šitoje vietoje taipogi drįstu nesutikti, nes užsiteršimas sąlygotas ne tuo kad stovi filtrai- o tuo kokie jie, bei kokiame rekuperatoriuje stovi.

Seržai, tavo skaičiavime radau klaidų:
Visų pirma pastebėjau, kad skaičiuojant elektros energijos sąnaudas "atjungei" oro pašildymo teną. Aišku tai tavo teisė, bet noriu atkreipti tavo dėmesį, jog esant tokiai oro apykaitai (400 kub.m/h) jei lauke spustelėjo šaltukas, atjungus pašildymą tu labai greitai atvėsinsi savo patalpas. Todėl aš taikiau išgalvotą elektrinio teno veikimo laiką - 10%. Realiai jis gali būti ir didesnis ir mažesis. Natūralaus vėdinimo atveju ši problema nejuntama, nes oro apykaita yra gerokai mažesnė ir tik dėl skaičiavimo objektyvumo taikiau vienodus oro apytakos srautus.

Toliau, skaičiuojant energijos sąnaudas, kai vėdinimas vykstą ištisus metus, tu neteisingai skaičiavai, kad tiek rekuperatoriumi tiek natūraliu vėdinimu tu prarandi tuos pačius 19 ct/kW (šilumos nuostolių). Juk šiltuoju periodu šildyti jau nebereikia. Prie pirmame punkte patiriamų sąnaudų prisideda tik RVS ventiliatorių (2x120W) sunaudojama galia. Natūralaus vėdinimo atveju sąnaudos lieka tik tos, kurios patiriamos šildymo sezono metu.
Taip pat tu sumaišei kur reikia naudoti pataisos koeficientą, skaičiuojant atsipirkimo laiką. (365/183=1,99) reikia dauginti tą laiką, kuris gaunamas vėdinimui veikiant 4392 dienas, o tu taikei priešingai.

Vienintelis netikslumas, kurį tu pastebėjai, tai aptarnavimo kaštų mažėjimo įvertiimas, kai RVS veikia tik pusę metų, nors ir dėl to galime ginčytis, nes filtras turi būti keičiamas kas metus, o kas keik laiko jį keisi priklauso tik nuo tavęs... gali ir kas tris metus keisti.
Papildyta:

Pilnai sutinku- puikus „kaip pigiau“ rekuperacinės aprašas. Siūlau pasidomėti kiek rimtesniais rekuperatoriais. Juk ne veltui jie brangesni.

Kolega, jei tai yra "pigesnis" variantas, tuomet skaičiuojant "brangesnį", kiek suprantu reikia pataisyti įdiegimo kaštus vietoje 10k įrašyti kiek ? 15,... 20?
Papildyta:
Oi atsiprašau seržai, ne tau adresuota ši replika...

>EVOY©



Kolega, jei tai yra "pigesnis" variantas, tuomet skaičiuojant "brangesnį", kiek suprantu reikia pataisyti įdiegimo kaštus vietoje 10k įrašyti kiek ? 15,... 20?



Ar tik nebūsi aiškiaregis? Bet kuriuo atveju tikrai nemanau, kad RVS yra vaikų gerų pasiekimų moksluose garantas, be to vaikai dažniau būna lauke, nei namuose, na nebent pats laikote savo vaikus namuose 24h



Dar kartą pasikartosiu: optimalius vėdinimo parametrus (arba bent tuos kurie nurodyti STR), tikrai galima pasiekti ir natūraliai vėdinant, aišku jei yra įdiegti reikiami funkciniai mazgai. Su natūraliu vėdinimu gaunamas grynas oras (grynesnio oro RVS nepadarys), diskusijos yra tik dėl prarandamos šilumos.



Aš to niekada neteigiau!



Kiekvienam Jurgiui sava kepurė....



Nei vieno nesu kritikavęs dėl jo pasirinkimo. Tiesiog pasidalinau savo skaičiavimais, kurie gali būti naudingi tiems, kurie dvejoja. RVS yra geras, bet neatsiperkantis malonumas, kaip ir geoterminis šildymas.

P.S. Jei perki katę ar šunį juk nebūtina skaičiuoti ar jis atsipirks. Perki ir džiaugiesi...

"Dar kartą pasikartosiu: optimalius vėdinimo parametrus (arba bent tuos kurie nurodyti STR), tikrai galima pasiekti ir natūraliai vėdinant, aišku jei yra įdiegti reikiami funkciniai mazgai. Su natūraliu vėdinimu gaunamas grynas oras (grynesnio oro RVS nepadarys), diskusijos yra tik dėl prarandamos šilumos."


Siam momentui taip pat linkstu prie naturalaus vedinimo, tik va klausimas, kaip ji teisingai susiprojektuoti..? Gal galima placiau ar kokia nuoroda del "aišku jei yra įdiegti reikiami funkciniai mazgai"?

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.