Įkraunama...
Įkraunama...

Mūsų mažylis sunkiai serga

Mieli gydytojai ir visi kiti geros valios žmonės!Jauna šeimynėlė, auginanti itin sergantį mažylį, laukia gerų žmonių ar organizacijų bet kokios paramos. Mums reikalinga ne tik materialinė pagalba,drabužėliai,žaisliukai,bet ir moralinė.Musu jaunoje šeimynėlėje yra įvykusi didžiulė tragedija. Mes auginame kompleksinę negalią turintį 4 metų sūnelį. Jis turi begalę rimtų ir didelių sveikatos problemų (regos sutrikimas, cerebrinis paralyžius ir net įtariamas autizmas). Labai del to pergyvendami mes, tėveliai, praradome viską: mama -regėjimą (dabar yra 1 gr. regėjimo invalidė), o tėtis- darbą, nes yra mažojo berniuko slaugytojas. Esame visiškoje neviltyje ir klaikioje tamsoje. Mums liko tik keletas žingsniu iki baisios tragedijos,užbrežiant viską -savižudybes. Esame ne tik nuskriausti skaudaus ir žiauraus likimo, ne tik mus aplanke mažylio kančios ir jo skausmas, bet taip pat neturime ir artimųjų, kurie mums galetų padėti ar bent jau suprasti.Taigi, jei Jums nesvetimas kitų skausmas ir Jūs norite bei galite mums padėti ar su mumis susidraugauti, mes būsime labai laimingi.Mums reikalinga bet kokia parama ar pagalba. Mes iškart Jums sakom didelį, didelį AČIŪ!Mūsų mažylis yra gyvenimo nuskriaustas ne viena, bet keliomis negaliomis. Todel jis "draugauja" su ne vienu medicinos specialistu. Mes esame del to labai pasimete.Pridedame taip pat laiška, kuriuo mažojo Lauryno mama kreipėsi pagalbos į psichologus, nes musu šeimoje dabar yra itin bloga padėtis. Jį perskaitę, Jūs gal galėsite susidaryti bent nedidelį vaizdą apie mūsų šeimos nelaimę.
Mamos laiškas psichologui.
Laba diena, Mūsų jauna, darni šeima augina 2 mažylius.Vienas labai guvus, sveikas ir laimingas, tačiau mažajam, kuriam dabar 4 metukai kažkas laimės pagailėjo ir jį persekioja rimtos, didelės sveikatos problemos. Jam yra įgimta akių patologija, prieš 3 metus nustatė cerebrini paralyžių, o dabar tarsi jį atmeta, bet viena gydytoja pasakė,kad jo nesavarankiškumo priežastis gali buti protinis atsilikimas.Tai man buvo pati baisiausia žinia gyvenime, nors kiti gydytojai tuo visiškai abejoja, bet man (mamai) ši žinia tolygi pasaulio pabaigai ir tiesiog nebesugalvoju ir nebeturiu minčių kaip galėciau padėti savo mažajam sūneliui. Visos mano mintys(dieną ir naktį) apie pagranduką, jis visą gyvenimą nieko nesugebės (net apsitarnauti), bus visų stumdomas ir išjuokiamas, kas jį ugdys? Kai mes "išeisime", kas juo pasirūpins, kas jįi taip globos kaip mes? Nebėra išeities. Kas mums gali padėti? Kas gali pasakyti, koks mums variantas geriausias ir koks dar yra? 1.Galėčiau suleisti jam ir sau kokių vaistų, kad jis nesikankintų, kad visa tai matydama nesikankinčiau ir aš, bet esu katalikė. Baime prieš Dievą man neleidžia padėti savo mažyliui. 2.Išsikelti į vienkemio sodybą ir "apsikalti lentomis", kad jo niekas neįskaudintų ir nepažeistų, kad jis ten galetų būti laisvas-savimi, galėtų išeiti į kiemą, bet yra labai viskam imlus brolis, kuris turi daugelį gabumų ir jam tai būtų nemažesnė tragedija, nei yra dabar 3. Atiduoti ligoniuką į valdiškus namus, nusigerti, degraduoti ir taip stengtis viską pamiršti?, bet aš niekada jo nepamiršciau, niekada, net ir ištikus giliai amnezijai. (Mes su vyru jį be galo, be krašto mylime). 4.Man su juo išsikelti į vienkemį, o vyrą su vyresnėliu palikti mieste?, bet mes ne turtuoliai ir tokios galimybės įsigyti sodybą, nepardavus savojo buto mums tiesiog visiškai nerealu. Ką mums (man) daryti? Per šią tragediją aš apleidau viską: save, vyresnėlį, vyra, šeima, darbą. Visas dienas užima bevaisiai galvosūkiai ir įtemptas literatūros sklaidymas, ieškojimas pagalbos savo mažam, brangiam sergančiam sūnui.Aš kita karta nebegirdžiu ką man sako kiti, tiesiog arba jų nesiklausau, arba nesutelkiu demesio jiems, bet taip aišku būna retai. Su didele viltimi nusiminusi mamytė.
Mūsų adresas,gydytojai ir kordinatės jų tikrai nėra didelė paslaptis,bet žiaurus ir negailestingas pasaulis mus verčia apsaugoti mažąjį sūnelį.
Kartą vietinėje spaudoje buvo aprašyta mūsų istorija ir koordinatės,tai sulaukėme tik iš sektos atstovų,kurie žinodami dabar mūsų psichologinę būsena norėjo įtraukti į savo veiklą.Dėl to šį kartą norime nuo to save kažkiek apsaugoti.Mums ir be sektų užtenka nelaimių.
Dėl vaiko negalios psislėpėme nuo visų lig tol bedravusių draugų,nuo artimųjų ir viso pasaulio.
Jei Jus norite tapti mūsų tikrais draugais.
Mes labai,labai būsime dėkingi.
Nors šiuo metu mes gyvename neprabangoje ir džiaugėmes kiekvienu mums padovanotų drabužėlių,žaisliukų,ar bet kuo kas riša mūsų vaikučius-dabar ypatingai mums reikia ir moralinės paguodos palikymo-draugystės.
Jei kažkas Jums nebereikalinga ir nežinote,kam tai galėtų būti naudinga,nepamirškite mūsų.
Jei Jūs neturite nieko,tik gera širdį ir šiltus jausmus,būtinai rašykite .
Mes labai labai lauksime.
Jei susidomėjote mumis,parašykite ir klauskite į viską,viską būtinai atsakysiu.
Nusiminusi mamytė.
Atsakyti
SUpRANTU, KAD NELAIME YRA NELAIME IR NE DUOK DIEVE KAM pATIRTI TOKIU NEGANDU, TACIAU NORIU pAKLAUSTI MAMYTES KUR GYVENATE SIUO METU IR pAS KOKIUS DAKTARUS LANKOTES.
NORIU pALINKETI STIpRYBES IR NEpULTI I NEVILTI, TAIp ZLUGDANT SAVE IR SAVO VAIKUS.
Atsakyti
Na nežinau ka Tu norejai konkrečiai sužinoti,kokioje vietovėje mes gyvename,ar pas ką (kieno bute)?
Šiaip tai mes šiauliečiai.
Atsakyti
pingvinuke, ar sia istorija tu parasei apie save?
Atsakyti
Taip smurka tai mano pačios asmeninė istorija
Atsakyti
Pingvinuke, uzjauciu tavo seima. Parasiau asmenine zinute. Ar gavai? Labai laukiu atsakymo cia arba el. pastu.

Miau
Atsakyti
QUOTE (pingvinuke @ 2004 04 02, 16:58)
Na nežinau ka Tu norejai konkrečiai sužinoti,kokioje vietovėje mes gyvename,ar pas ką (kieno bute)?
Šiaip tai mes šiauliečiai.

BUTENT TA IR NOREJAU SUZINOTI, JEI NESUNKU SAVO ADRESA IMESK MAN I AZ, NES KITA SVAITE MANO DRAUGE VAZIUOS I SIAULIUS, NORECIAU KAI KA pERDUOTI TAVO VAIKUCIAMS, DAR BUTU GERAI , KAD NORS MAZDAUG pARASYTUM VAIKUCIU DYDZIUS, ISMIERAS TAIp pAT IR SAVO.
Atsakyti
Didelis ačiū Tau Enigma.Man tai labai ,labai didelė dovana.
Labai svarbu,kai Tave supranta ir palaiko,ne tik tokie pat žmonės susidūrę su tokia pat problemytę,bet ir tie kurie tik gali perskaityti tokias istorijas,bet to net nepatirti.
Man tai tikrai dovanos nebūtinos,aš jau save pamiršau.Jei gali tik mano sūneliams.
Vienas yra septynių jau metukų ir eis rudenį į mokyklėlę,o tas mažutis,kuriam laimės ir sveikatos kažkas pagailėjo yra keturių metukų.Jie abu pagal savo metus nėra dideli,smulkučiai.
Ačiū Tau širdingai dar kartelį.
Atsakyti
BUK GERA MAN SAVO ADRESA AR TELEFONA PARASYK I ASMENINE...
Atsakyti
Pingvinuke,
jeigu gali, parasyk man i asmenine savo namu adresa ir namu telefona. As pati buvusi siauliete, atvaziuoju i Siaulius aplankyt savo giminiu ir draugu. Gal galesiu tau kuo nors padeti.
Atsakyti
Na dar ir dar kartelį Tau Enigma norėčiau padėkoti už gerą širdelę.
I Tavo asmeninę dežutę parašysiu ne tik mūsų telefoniuką,bet ir galėsiu parašyti Tau konkrečiai pas kokius gydytojus mes lankomes.Konkrečiai Tau gal pavardės ir nieko nesakys,bet kaip specialistai tai mus pažįsta daugelis gydytojų ir ne tik Šiauliuose.Mes važiuojame ir reabilitacijos kursą praleidžiame vaikų sanatorijose Druskininkuose Saulutėje ir Palngoje Palngos Gintare.Skaudžiausia ir baisiausia,kad mes ten nesigydome kaip daugelis,o tik sememes jėgų,nes tokios ligos kaip Lauriuko nei Lietuvoje,nei Pasaulyje nėra gydomos.Ir jokie milijonai,čia jo sveikatytei nebepadėtų.Toks žmogeliukas kaip jis yra nurašytas ne tik žmonių,bet ir medikų.Prieš jo negalia bejėgis bet koks pasaulis.
Žinau,jo nebišgydysiu.Mano didžiausia svajonė gyvenime yra nuskendusi į gilų jūros dugną.
Dabar tik vieno noriu,padaryti jį nors kiek laimingesniu,nes dažnai jis būna liūdnas ir užsidaręs.Dėl savo vienos iš ligų,jis yra labain uždaro būdo,bijantis ir vengentis bet kokio,net mažiausio bendravimo.Jam svetimas žmogus-katastrofa.
Tada prasideda ašaros ir iosterija.Griuvimas ant žemės ir spiegimas.Nemoku,net to aprašyti kaip tada viskas vyksta.
Jis kartais net supyksta staiga,ant mūsų su vyru ir ant broliuko.Jam bendravimas su kitais kaip ir neegzistuoja.Didžiausi jo draugai-kamuoliai.Jie jam patinka visokie:dideli,maži,spalvoti ,ar vienspalviai.
Nors kartais,per prašviesėjimo minutes jis pats prieina,mus bando šnekinti(sava kalba,nes jis šiaip nekalba) ir meiliai glaustytis.Tada būna mano laimės minutės,kaip bebūtų gaila jos būna retai.
Viena neurologė sakė,kad jam labai padėtų stimuliuotų jo smegenų veikla vitaminai kositum ampulės.Kiek žinome tų ampolių yra tik Rusijoje,Baltarusijoje ir Lenkijoje.Net neįsivaizduoju,kaip būtų įmanoma jų gauti ir kiek jos kainuoja.Aš kad ir neturėdama pinigėlių visgi bandyčiau skolintis ir jų įsigyt nors minimum 10-15 ampulyčių.
Bet kokie vitaminai B grupės jį stiprina ir ramina.Ypač ,B6.
Jo broliukas yra itin guvus,komunikabilus,linksmas ir sumanus.Jam labai patinka knygelės su lengvai skaitomomis raidelėmis,spalvavimo knygutės,mašinėlės ir delionės.
Jų kojytės:
Lauriuko-16-17
Broliuko -19-20
Mus viskas labai ,labai pravers be abejo.
Jei kada Tavo draugių vaikučiams kažko nebereikės,būtinai papasakok apie mus.Mes tikrai nesididžiuosime ir priimsime tai kaip kokia dovanėlę.
P.S.Telefoniuka butinai atsiunčiu.Jis yra asmeninėje dežutėje.Ir dar.
Nelabai norėtume Jums sudaryti didelių rūpestėlių ir nepatogumų,dėl savęs.
Truputėlį gėdijames savo nepritekliaus ir skurdo.Bijome,kad svečiai,gali pabloginti ir taip ant pavasario pašlijusią mūsų mažiuko sveikatėlę,be to jo isterija gali ypač išgąsdinti ir svečius,ar nesutiktumėte,kad dovanėles galėtumėte perduoti į autobusiuką važiuojanti link Šiaulių,parašytumėt mums žinutę,kada jis bus Šiauliuose ir mes atėję tada galėtume pasiimti?
Taip išvengtume tada bet kokių neskalndumų,kurie gali įvykti dėl sūnelio,kuriam visada reikalinga nuolatinė slautga ir pagalba.Jis be kito žmogaus nesugeba ne tik pats nusirengti,bet ir pavalgyti.
Tad ,jei gali parašyk ar Tau taip tinka?
Labai norėčiau,kad parašytumei apie savo šeimą.Papasakotumei daugiau.Norėčiau,kad nors per internetą palaikytume bet kokį draugišką ryšį.
Papildyta @ [mergetime]1081100723[/mergetime]
Mūsų šeimoje labai retai užklysta svečiai.
Mes jų visų labai su malonumu lauktume ,bet deja norėdami apsaugoti savo ligoniuką,mes to labai labai bijome.
Labai labai ačiū,kad nenusisukate nuo mūsų ir ištiesete mums pagalbos ranka.
Mes nežemiškai laimingi.
Deja,labai atsiprašome,jei mūsų bendravimas yra galimas daugiau telefonu.
O tie,kas norite su mumis draugauti ir mums ištiesti bičiulišką ranka,ačiū,ačiū,ačiū.
Mūsų telefonas Jums tikrai nepaslaptis ir jį parašysime į asmeninę dėžutę.
Mes labai sujaudinti.
Atsakyti
pINGVINIUKE, O TU DYDZIU NESUpAINIOJEI, NES MANO VYRESNELIO 4 METU KOJA 29-30 DYDIS.... g.gif
IR VISDELTO DUOK VAIKUCIU UGIUS.... smile.gif
Atsakyti