Noriu ir aš papasakoti savo gimdymų istoriją.Pirma dukra gimdžiau Kauno klinikose.Buvau jauna, 21m, palikta viena žmogaus, kuris nėrė į krūmus sužinojęs kad laukiuosi.Nėštumas buvo ne iš lengvųjų, tris kartus gulėjau ligoninėje dėl gresiančio persileidimo.Kai 36savaite nuėjus y tualetą pamačiau kraują išsikviečiau greitąją.Mane nuvežė į Marijampolės ligoninę(tuo metu gyvenau Kazlų rūdoje), čia apžiūrėjusi gydytoja pasakė jog atsidarymas 3cm ir geriau būtų važiuoti gimdyti į Kauną, nes mano silpna širdis(turiu įgimta yda), be to vaikelis beldžiasi į pasaulį anksčiau nei reikėtų.Taigi su švyturiuojančia greitąja lekiame Kauno link, felčerė persigandusi labiau už mane vis klausinėja "Ar dar negimdote?".Pagaliau Kaunas, o čia niekas nieko jau nebijo, ramiai paklausinėja kada prasidėjo sąrėmiai, apžiūri ir nuveda į gimdyklą.Ten lieku viena, kenčiu beprotiškus skausmus, širdis rodos tuoj iššoks iš krūtines, prašau nuskausminimo.Man atsakoma, kad anesteziologe operacineje.Po 4val kančios pasirodo anesteziologe, paaiškina apie galimas pasekmes ir suteikia "nuskausminima", skausmas tik truputį sumažėja, man paaiškina kad nevisai tiksliai pataikė įdurti adatą.Tiek paguodos.Rytas, pasikeičia pamaina, su daktarais suguža dar ir visas būrys studentų su užrašais.Kalba kažką, nieko nesuprantu.Galiausiai pasako jog jie nepastebėjo kaip man nubėgo vandenys todėl reikia imti iš negimusio kūdikio galvos kapiliaro kraujo ir žiūrėti ar nesigamina pieno rūgštis, t.y. ar kūdikis nedūsta.Kraują paėmė, patikrino, pasakė jog dar galima laukti pusvalandį ir tada darys cezario pjūvį.Nepraėjo pusvalandis, viena pagyvenusi daktarė spustelėjo pilvelį ir galva buvusi aukštai nusileido į reikiamą padėtį.Per sekantį pusvalandį gimė dukra...išsigandau nes neišgirdau jos balso..visi gydytojai su mano kūdikėliu susuktu į apklotą išbėgo...o aš gulėjau gimdykloje ir verkiau nes nežinojau ar bent gyva mano mergaitė.Tik iš kažkur atsirado viena tų studenčių ir paaiškino man, kad mano dukra reanimacijoj, bet viskas lyg ir gerai, nes pati kvėpuoja tik yra labai mažo svorio tik 2,790kg ir 41cm ūgio.Dar po keleto valandų mane prikėlė nuo "stalo" ir liepė eiti į palatą, nes atvyksta kita gimdyvė.Iš gimdyklos išėjau ir nualpau, tada jau "gerasis" personalas surado ratelius kuriais mane nugabeno iki palatos.Po svaites aš savo stebuklėlį parsivežiau į namus.Tiesa, kai mergytei daktarai ėmė kraują tyrimui, pradūrė kapiliarą, ko pasekoje ant galvytės susiformavo milžiniška kefalhematoma - 10cm skersmens, ilgai vargom kol ji išsiskirstė.Mano pirmagimei dabar 4metukai, mano užvadėlis, sveika, graži ir protinga mergaitė.
Džiaugiuosi kad antrasis gimdymas buvo gerokai linksmesnis už pirmajį, bet apie jį papasakosiu kitą dieną rolleyes.gif
saunuole
lauksime tesinio


Tikra šaunuole.Tiek daug išgyvenai ,stiprybes
.

sauni istorija,o mamai medalis uz istverme


Nepavydėtinas gimdymas, ypač apmaudu dėl gydytojų aplaidumo, neatidumo...
Jums stiprybės.


saunuoles, stipruoles, o pirmasis vyras istizelis

Skaudi istorija
bet su laiminga pabaiga
Sekmes



Dziugu kad viskas gerai baigesi.

Šaunuolės abi
Sėkmės Jūsų šeimai.

Sėkmės Jūsų šeimai.