QUOTE(Agneliuke @ 2009 07 07, 22:05)
Situacija, kai nenupirko vaistu, tai pagal mane visai ne smulkmena!!! Tai tik parodo, ant kiek jam ant jusu nusispjaut. Kuo gi kitu galime pasikliauti bedoje, jei ne zmogumi, su kuriuo gyvename ir kuriame ateiti??? Jei su manim taip pasielgtu - nepasirupintu manimi sergancia - tai stipriai susimastyciau, kam as tam zmogui reikalinga... del skanios vakarienes? Isskalbtu kojiniu? Mylekit save ir bekit nuo tokio zmogaus kuo toliau...
Taip, šimtąkart taip, esate teisi. Aš irgi lygiai taip pat galvoju - jei dėl tokios smulkmenos nusispjovė, tai kas bus, kai man iš tiesų bus blogai? Ir buvo. Buvau ką tik po mini chirurginės operacijos, kainavusios man daug nervų ir skausmo, skambinau jam (nors žinojo, kur ir kas man), sakiau, gal nori atvažiuoti aplankyti? Jis pasakė, kad su draugais ir perklausė, ar būtina. Sakiau, kad nebūtina, bet labai noriu, kad atvažiuotų. Aišku, jis neatvažiavo, nes "tu gi nesakei, kad būtinai reikia".
Rašau čia, padedat man prisiminti ne kurias situacijas ir toks jausmas, kad gal kažkas po truputį susidėlios, pasidarys aiškiau, tik taip norėtųsi, kad tai turėtų ilgalaikį efektą...
Papildyta:
QUOTE(Aga @ 2009 07 07, 22:06)
Ko gero, tam dar neatėjo laikas, nepribrendo ir tiek. Tik paskui būna gaila metų tų, ypač pačių gražiausių, jaunystės. Gerai pagalvok. Nepakeičiamų nėra.
Turbūt galvojimas lyg tyčia ir nepadeda - atrodo, kad suvokiu, jog nieko gero nebus, bet va emociškai atsiskirti niekaip nesugebu. Širdis dar sako - o gal dar viskas susitvarkys, dar palauk....
Už "nepakeičiamų nėra"

Papildyta:
QUOTE(Esuesuesu @ 2009 07 07, 22:12)
artitoli>tai mes taip draugiškai viena kitą palaikydamos ir einam tiesiai. Negalvok, kad skirtis nereikia, jei nesijauti laiminga. Aš irgi tik dabar tai pradedu suprasti


