QUOTE(Esuesuesu @ 2009 07 06, 22:58)
Klausimas turbūt aiškus. Šiandien nusprendžiau, kad reikia skirtis.
QUOTE(artitoli @ 2009 07 07, 19:28)
Kadangi temos klausimas labai opus ir man ("Kaip pasiryžti skyryboms?")
QUOTE(dziaugsmelis7x7 @ 2012 01 30, 16:24)
tenka jungtis prie temos autores...
KAIP PASIRYZTI?
vienintelis dalykas,kuris mus jungai,tai sunus,ir tai didziausia priezastis del ko norisi buti kartu.
o visa kita tik priezastys,kodel reiktu skirtis:
1.ziurime i visai skirtingas puses
2.neturime bendru interesu,svajoniu
3.vyras jau ketvirti metai neiseina is slaptu tukstantiniu savo skolu.
4.lovoje prastai
5,konfliktai ir izeidinejaimai kasdien...
ir vis negaliu pasiryzt
SVeikutės! Štai ir aš prie jūsų....
Labai įdomu kaip jums visoms sekėsi?? Kaip dabar sekasi???
Pas mane situacija labai labai panašį į jūsiškes, tik gal kiek kėbliau - turime dvi nuostabias dukrytes....
Žinau, kad reikia skirtis, nes nebegaliu daugiau būti grindų skuduras. Tikrai esu verta normalaus vyro ir gersnio gyvenimo.
Bet vat nenoriu dar to daryti. Vis dar optimistiškai tikiuosi kažkokio prašviesėjimo, vis dar galvoju, kad gal tai tik laikina santykių krizė, juk būna jų.... Ypač po vaikų gimimo...
Vien dėl mūsų mažylių dar kažko tikiuosi, nes vyresnėlė labai myli tėtį, labai gaila būtų, jei negalėtų jo kasdien matyti....

Bet būtų dar labiau gaila, jei situacija nepagerės bent per artimiausius kokius pusantrų metų (noriu tiek dar palaukti, kol mažėlė paaugs bent iki 2 metų, gal tada, kai atsiras daugiau laisvės abiems, gal kas pasikeis...) ir vaikučiai matys TOKIUS tėvų santykius.... Mano nuomone jau geriau vaikams augti su mylimu ir rūpestingu patėviu, nei su
visišku "poxuistu" ir paršu tėvu... Vaikai turi matyti gerą pavyzdį šeimoj!