QUOTE(gili_jura @ 2009 07 08, 21:33)
Sveikos, mergaitės
atėjau tikriausiai pasiskųsti, kuo jau gal kas nors ir skundėsi. Septyniolikos metų gulėjau ligoninėje 3 mėn. Gydžiausi depresiją. Deja, šitą kryžių ir velkuosi su savimi. Po 3 metų užpuolė rimti panikos priepuoliai. Blogiausia tai, kad vis ieškojau ligų, o gydytoja norėdama įsitikinti, kad tikrai nesergu kokiomis ligomis, darė daugybę tyrimų. Aišku, viskas baigėsi psichiatro kabinete. Gydžiausi beveik dvejus metus. Pradėjus vėl gerai jaustis, gydytoja nutraukė gydymą. Šią žiemą vėl pradėjau blogai jaustis. Skaudėjo skrandį, pasunkėjo kvėpavimas, kad net bijodavau užmigti, durdavo širdį, skaudėdavo galvą ar bet kurią kūno dalį. Žinoma, kai taip pradedu jaustis, vėl pradedu varstyti gydytojų duris ieškodama rimtų ligų. Nujaučiu, kad gali būti nuo nerimo, pervargimo ir gal net depresija, bet pradedu save įtikinėti, kad gydytojai tiesiog nesugeba surasti man ligos (gal vėžys, gal širdis, o gal skrandis). Šiuo metu jau beveik pusmetį geriu asentrą (antidepresantai). Deja, jau dvi dienos vėl ieškau ligų. Vakar nežmoniškai kankino nerimas, o šiandien sunku kvėpuoti. Blogiausia, kad tai trunka beveik visą dieną, o ne 10 - 20 min., kai būna panika. Gal kam iš jūsų teko su panašiomis problemomis susidurti? pasidalinkite mintimis. ačiū
o kaip tu pati manai? Ar yra kazkokios priezastys, kurios vercia tave nervuotis? Turbut turejo ivykti kazkoks ivikis, kuris sukele tau depresija, kada gulejai ligonineje, ir iki siol dar del kazko kremtiesi... Man budavo panasiai, taciau tai trukdavo trumpiau, ir taip pat eidavau pas gydytojus bandydama kazka atrasti, taip pat sunkus kvepavimas, skrandzio skausmai, galvos svaigulys, ir pastoviai kraujas is nosies, o galiausiai net soko priepuolis ir taip pat lova palatoje... Taciau visiems visada teigdavau, kad tai tikrai ne nuo nervu, kad gydytojai prasti ir neranda nieko, taciau pati giliai sirdyje zinojau, kad tai del patirto streso (tevai uzsienyje, paliko vaikinas, dabar juokinga, bet tada tai buvo tragedija, galbut ir tau kazkas panasaus galejo atsitikti 17metu), taciau melavau pati sau ir kitiems nezinau kodel, galbut todel, kad norejau atkreipti kitu demesi, kazkam sukelti gailesti ir galbut susigrazinti tai ka praradau... Turejo praeiti nemazai laiko, kad pati drasiai pripazinciau, jog tai del nerimo, per didelio kruvio, taciau dabar viskas gerai

nebijok ir buk stipri pazvelgti tiesai i akis

na cia tik
mano nuomone ir mano patirtis, jei tau tikrai kazkokia liga, tai didziausios tau stiprybes