Šiek tiek iš "MJ talks to Ophra"
O.:Žiūrint tavo vaikystės įrašus, atrodo, kad scenoje labai pasikeisdavai. Kaip įvykdavo tokia transformacija?
MJ: Scena - tai vieta, kurioje jaučiuosi geriausiai, tačiau, nulipęs nuo scenos kažkur nuo 8 metų, verkdavau dėl vienatvės. <..> Bet aš nesiskundžiu 'tamsiąja' šlovės puse. <...> Mokydavausi tris valandas su korepetitoriumi ir tada eidavau į studiją įrašinėti, įrašynėti, įrašynėti... Pakeliuj į studija buvo toks parkas, kuriame žaisdavo vaikai, juos pamatęs aš verkdavau, mane liūdindavo, kad turiu dirbti. Jei nereikėjo įrašinėti, tuomet buvo koncertai, interviu, foto sesijos. Visuomet reikėjo kažką padaryti.
O.: Ar patyrei 'bjauriojo ančiuko' periodą?
MJ: Taip, labai skausmingai, negalėdavau žiūrėt į save veidrodyje, tėvas mane vadino baisiu.
O.: Kokie tavo santykiai su tėvu?
MJ: Aš jo nepažįstu, taip kaip norėčiau. Nesuprantu jo. <..> Tėvo mirtinai bijojau, kai jis ateidavo pas mane, susirgdavau.
O.: Vaikystėje, ar dabar?
MJ: Ir tada ir dabar.
Apie operacijas.
MJ:<...> jei Holivude išsiųstumėt visus atostogų, kurie yra turėję plastinę operacija, mieste neliktų nei vieno žmogaus.
O.: Ar esi patenkintas, kaip dabar atrodai?
MJ: Ne, aš niekad nesu kuo nors patenkintas - aš perfekcionistas.
Čia labai 'laisvas' vertimas, kas nori tiksliau ir daugiau, rasit čia
Ophra meets MJ (reikia pavažiuot į apačią).
