Skaudi nelaimė

Nu jo, jūs čia aprašėte šiurpę istoriją Labai noriu tikėt, kad mūsų situacijoje taip nebus O kas įvyko po 10d. jūsų minėtam atvejui? Jis mirė, ar tiesiog atjungė aparatus ir po to jis mirė? Aš galvoju, kad gal ir mūsų atveju, mes per ilgai tempiam?gal įmanoma ką nors daryti, jai jie specialiai sukelia dirbtinę komą? Jėzau, kaip aš toli nuo medicinos ir kaip nieko nesuprantu

Yra vienas žmogus, man gerai žinomas, jam tai nutiko bijau pameluot, bet gal 6 metai atgal. Jei Jūsų pusbrolis pageidaus, kažkada, galėsiu duot tiesioginius kontaktus. Kartais dalinimasis labai padeda, gal būt jie norės susitikt. žemiškieji stebuklai kartais išties gyvi. Visiškas NE tampa pakankamai stipriu TAIP.

Didžiausios kloties linkiu ir VILTIES nepraradimo.

Labai ąčiū jums už linkėjimus Aš net neįsivaizduoju kokia bus jo reakcija ir kokios jo galimybės bus, kai jis atsigaus Bet manau, kad bendravimas su panašaus likimo žmonėmis, bet kokiu atveju, tik į naudą.

Ąčiū visiems už patarimus , deja neišeis jais pasinaudoti, nes šianąkt pusbrolis mirė

Uzuojauta
Manau, kad nutiko tai kas ir turejo nutikti. Kiekvienas turimesavo likima
Visdelto likimas buvo jam gailestingas (ypac jeigu jis taip ir nebuvo atgaves samones ir nesusivoke kas jam buvo nutike). Taip pat likimas buvo gailestingas jo zmonai ir vaikams. Kaip ten bebutu - artimojo netekti lengviau pergyventi - praeis gedulas ir gyvenimas toliau eis i prieki. Telieka tiketis,kad jo siela laiminga, laisva ir niekas nevarzo jos judejmo laisves

pirmiausia, tai išmušė klviatūrą iš rankų žinia, kad tas žmogus jau mirė. Labai užjaučiu jo šeimą, artimuosius. Labai.

aš galiu papasakoti savo pusbrolio istoriją. Kaip tik šiom dienom eina metai, kai jis padarė avariją Lietuvos pakrašty. Kartu važiavo draugas, kuris iškart mirė avarijos vietoj.
Mano pusbrolį atvežė į Klinikas, 100 km iki Kauno vežė. Priėmime apžiūrėjo, padarė stuburo nuotrauką ir ... išsiuntė ta pačia greituke atgal, į periferiją. Ten daktarai pašiurpo. Susiskambino su Klinikom ir po maždaug 10 val vėl atvežė į Kauną. Tada neurochirurgams dašilo, kad gal reikia dar ir kaklą peršviest Taigi, 3 ir 4 kaklo slanksteliai sutrėkšti. Tada jau skubiai kvietė atostogaujančius neurochirurgus ir per naktį darė operaciją skubos tvarka, o greičiau gręsiančio audito ir licencijų praradimo baimės vedini..
iki operacijos pusbrolis dar daužė rankom sau per kojas, ir pergyveno, kad jis jų nejaučia.

po operacijos buvo apie 10 parų dirbtinoj komoj. Juk negalima buvo sukioti galvos, kilnoti. Po to jį prižadino. Bendravom, kalbėdavomės, aš lankiau, jo tėvai atvažiuodavo kartas nuo karto.. jis šeimos neturėjo, nors jau skaityk metuose buvo..

Niekada neturėsiu gyvenime iliuzijų, kad mano gyvybė, mano sveikatos būklė kada nors kam nors rūpės ligoninėje. Nes "jie atliko savo darbą, reikia lovos kitam" ir mano pusbrolį tiesiog išrašė į periferiją, pagal gyvenamą vietą . Ką gali padaryti dešimto pagal dydį miestelio ligoninė tokiam ligoniui??? kokią reabilitaciją suteikti?
Tik pragulas, ir laukimą, kada gi jis mirs... net policija nevykdė jokio avarijos tyrimo, nes kam laiką gaišti, vistiek mirs. Kai jis merdėjo, niekas net nekvietė reanimatologų. Personalas tiesiog dalino košę palatos kaimynams.
Kai buvau nuvažiavus lankyti, pusbrolis man pasakojo, kaip jis valgė pietus, o priešais jį tuo metu irgi merdėjo kaimynas.
Visko nepapasakosiu, o ir nereikia.. bet per šv. Kalėdas jo tėvai jo net neaplankė. Mat į svečius buvo atvažiavus vilnietė dukra, ir tai buvo svarbiau.. o ir ta sesuo, pro ligoninę važiuodama, užsukdavo vieną kartą iš 10. Rašau ir pati nesuprantu, kaip taip gali būti...
Kai paskambinau pasveikinti su šv. Kalėdom, jis man pasakė, kad "aš labai pavargau. Atsiprašau, bet nenoriu dabar kalbėtis".
Palaidojom naujųjų išvakarėse.

Žinai, Kastinga, ką galiu pasakyti. Vienas tikrai žinojo, kad beprotiški greičiai neša mirtį, kitas tikrai žinojo, kad vanduo yra pavojingas savo povandeninėm srovėm, povandeniniais objektais. Bet nepaisė to, nežiūrint artimųjų skausmo ir sielvarto.. gal tikrai toks jų likimas.. likti amžinai jaunais.. lai ilsisi ramybėje. Laikykitės visi.

Sveiki, 

Šeimoje įvyko labai skaudi ir netikėta nelaimė. Tėtis patyrė stiprų infarktą, šiuo metu guli reanimacijoje su dirbtine koma. Bando jį žadinti, bet nepavyksta. Nors kai artimieji nuvažiuoja pas jį, kalbina, mato vokų judesius, vamzdelio kuris įkištas į burną kramtymą, nedidelius galvos pasukimus, mimikas veido, tačiau daktarai pagal Glazgo skalę tai nevertina, koma 3 lygio. Nežinom kiek dar jie laikys jį reanimacijoje, tiesiai nesako. Taip pat negali patvirtinti dėl smegenų veiklos, bei jos ar gyvos ar mirę. 

Gal temą reiktu atidaryti skyrelyje "Svetimo skausmo nebūna".