Įkraunama...
Įkraunama...

Arbatpinigiai grožio salone

Kadangi JAV priimta palikti bent 15% nuo sumos, panašiai ir palieku. Jei patiko aptarnavimas- 20%. Jei patiko ypatingai- 25%. Savo kirpėjui 25% palieku, kai atitaiko mano norus idealiai.
Neaplieku arbatos tik tada, kai kas nors būna ypatingai blogai. Bet čia tik su padavėjais taip būna, grožio salone nepasitaikė dar, kad nepalikčiau.
Atsakyti
Aš tai nesuprantu... Arbatpinigių palieku tik dėl to, kad "taip priimta", bet šiaip jau nelabai suprantu kodėl taip yra - juk kiekvienas už savo darbą gaunam atlyginimą... ir tikrai tada kodėl nepaliekam kasininkėms arbatpinigių? jos irgi ir nusišypso ir maloniai aptarnauja...
Atsakyti
Vieni gauna fiksuotą atlyginimą, kiti, kaip dažnai padavėjai- tik "dėl akių" minimumą. O likęs atlyginimas iš arbatos ateina. Arbatpinigiai skatina žmogų geriau dirbti ir suteikti paslaugą tinkamai.

Jei aš visada pas tą pačią kasininkę eičiau ir nuo jos darbo priklausytų mano pasitenkinimas (kaip pvz., nuo kirpėjo darbo priklauso mano išvaizda), savijauta, tai ir kasininkei palikčiau arbatos, nematau tame problemos ax.gif
Man arbatpinigiai yra ne prievolė "nes taip priimta", o padėka už puikiai atliktą darbą. Kuo daugiau bus taip mąstančių žmonių, tuo paslaugų kokybė bus geresnė ir tuo klientas jausis drąsiau reikalaudamas kokybiškos paslaugos. Tada dirbančiam žmogui yra verta stengtis- nes žino, kad gaus ne tik moralinį (jei darbas patinka), bet ir piniginį atlygį.
Esu dirbus padavėja, tai tikrai motyvacija krenta, kai praari prie milžiniško stalo pusę vakaro, šokinėji, kad tik viskas būtų gerai, žmonės išeina patenkinti, o tau nei cento už tai nepalieka. Už tai Lietuvoje paslaugų kokybė (surukę veidai, ginčai su klientu, nenorėjimas prie jo derintis ir t.t.) daug kur prasta, nes paslaugų sferoje dirbantys žmonės nemato tikslo stengtis.
Atsakyti
Aš irgi esu dirbusi padavėja... Ir mano aptarnavimo kultūra priklausė tikrai ne nuo arbatpinigių dydžio. Niekad gyvenime surauktu snukiu prie stalo nepriėjau. Mano nuomone, žmogus, dirbantis aptarnavimo sferoje, turėtų suprasti, kad mandagus ir malonus elgesys jam yra PRIVALOMAS, o arbatpinigiai jau yra kliento reikalas.
Atsakyti
Turbūt labai gerą atlyginimą gaudavote, jei arbata nerūpėjo biggrin.gif

Aš ne apie kultūrą, o apie motyvaciją kalbėjau ax.gif Elementari kultūra turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Deja, ne visiems.
Kam dėti pastangas, jei nuo to tavo gerbūvis nepriklauso. Taip yra bet kuriam darbe- ar susijusiame su paslaugomis, ar ne. Jei žmogus nesijaučia vertinamas, jis keičia darbo vietą arba tiesiog nusispjauna.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo himalaia: 09 lapkričio 2010 - 09:07
as pati niekad nepalieku. lankausi tik kirpykloj, kur mano manymu ir taip nemazi ikainiai .
Atsakyti
QUOTE(Gera_diena @ 2010 11 09, 09:52)
Aš irgi esu dirbusi padavėja... Ir mano aptarnavimo kultūra priklausė tikrai ne nuo arbatpinigių dydžio. Niekad gyvenime surauktu snukiu prie stalo nepriėjau. Mano nuomone, žmogus, dirbantis aptarnavimo sferoje, turėtų suprasti, kad mandagus ir malonus elgesys jam yra PRIVALOMAS, o arbatpinigiai jau yra kliento reikalas.

drinks_cheers.gif As irgi manau,kad daryti darba gerai turi buti vidinis motyvas,o ne tai,kad gausiu arbatpinigiu,arba apskritai ju tiketis uz gera darba, kai tas darbas siaip ar taip yra privalomas!!!
Kazkaip cia supainioti du dalykai: arbatpinigiai uz gera darba (patiko rezultatas,aptarnavimas,todel palikau arbatos) ir arbatpinigiai uz darba(gera),ir + kad tas zmogus(pvz.padavejas) mazai uzdirba. Man arbatpinigiu esme yra padekoti uz ypac gera paslauga,o ne buti ,,puse darbdavio" ir moketi dali atlyginimo padavejai,nes man jos gaila,kad ji daug neuzdirba.
Atsakyti