Nekalbu apie tai, kad visi ir visos yra neistikimi. Mintis tokia: zmones is prigimties yra poligamiski. Ar realu, kad yra tas vienintelis, kuris lydes visa gyvenima? Nebutinai trecias asmuo yra realus asmuo - meiluzis ar meiluze. Bet prisipazinkim, kad mus traukia kiti (be partnerio) zmones... Aisku, yra kas valdo savo instinktus, pazaboja savo mintis, ir isipareigojimus kitam pastato auksciau savo noru. Ir yra tokiu, kas dalina save i kaire ir i desine... Ar imanoma, kad pora gyventu tik vienas kitu? Mano nuomone, ne. Jei tu treciuju ir nera gyvenime, tai jie pasilieka svajonese, fantazijose, sapnuose...
QUOTE
Ar imanoma, kad pora gyventu tik vienas kitu?
Jei tu treciuju ir nera gyvenime, tai jie pasilieka svajonese, fantazijose, sapnuose...
Jei tu treciuju ir nera gyvenime, tai jie pasilieka svajonese, fantazijose, sapnuose...
Manau, kad ne. Tiesiog tai kaip poza, viešas pareiškimas, kad niekada jokia mintis nė užklydusi nebuvo..ką jau ten kalbėt apie sapną ar drąsesnę fantaziją kur to artimo žmogaus nė kvapo nėra
Aš asmeniškai nesislepiu (netgi nuo pavydaus savo diedo
), kad minčių tai och kokių būna, tik drąsos joms įgyvendint nėra 
Bet ir negaliu garantuoti amžiams, kad vieną dieną man neatsitiks taip, jog pamesiu galvą dėl kito Ir juokingi man tie vyro žodžiai (tiksliau juokingi ir "falšyvi" atrodo), kad jam kitos nepatrauklios, kad jis visada bus ištikimas ir t.t. Išvis "garantijos dėl jausmų" daniausiai būna pačios nepatvariausios, net jei tuose pažaduose yra žodeliai visada, amžinai
Man yra krūvos patrauklių vyrų, sapnuose tik kiti ir būna, o va fantazuot nemoku Bet jei bandau, tai neee..mano vyro ten nėra Išvis nepasitikiu žmonėmis, kurie yra iki koktumo padorūs Man matyt taip "nuskilo", kad pažinojusi tokius(-ias) "velnių priėdusius(-ias)", po to girdžiu apie "stebuklingus pagijimus" ir dievobaingumus pasižegnojimus, kad oi ne ne...kokia dar kita ar kitas
Taip Rasma, as kaip ir tu manau, kad visi mes norim, tik ne visiems uztenka drasos tai igyvendinti (is kitos puses, gal ir gerai, kad pritruksta tos drasos, nes kitaip skaudintume vienas kita net nesusimastydami). Bet kai pritruksta tos drasos prisipazinti net sau, tai jau juokingai atrodo... Mus sulaiko musu moralines normos, kitaip nebutu jokiu monogamisku santykiu... Cia mano tokia nuomone.
QUOTE(Raduga @ 2005 09 21, 13:43)
kai brangini tą, su kuriuo esi, tai pasistengi nuvyt tas mintis šalin.
Taip, kai brangini - suprantama. Bet, pavyzdziui, kai santykiuose yra spragu, ir jos vis gileja... Arba, jei nejauti is kito, kad jis brangintu tuos santykius... Ir isvis kodel neistikimybe taip jau labai smerkiama (nors as pati esu taip pat UZ istikimybe), juk tai kaip ir uzkoduota visuose mumyse, tik reikia tam tikro nepasitenkinimo esama padetimi, ir tai islenda visu grazumu...
nezinau man galvojant apie tai kazkas nepersilauzia viduje,kad suprasciau kad tarp dvieju zmoniu gali buti trecias,ketvirtas ir tai butu naturalu..... 
QUOTE(Afroditte @ 2005 09 21, 15:13)
man galvojant apie tai kazkas nepersilauzia viduje,kad suprasciau kad tarp dvieju zmoniu gali buti trecias,ketvirtas ir tai butu naturalu.....
Afroditte, as manau, kad naturalu yra, jog isipina tas trecias (ar tie tretieji), tik klausimas, kiek isipina - o cia jau zmogaus padorumo ribos... Man nenaturalu ir nepriimtina yra ne pats faktas, o tai, kas yra aplinkui ta fakta... T.y., ne pati neistikimybe ar trecio zmogaus atsiradimas, bet su tuo susijes melas, apgaule, isdavyste, apsimetinejimas... Bet gal galit atsakyt i toki klausima: ar tikrai mylimas zmogus jus visiskai uzpildo? Aisku, klausimas neskirtas tiems, kas gyvena su zmogum vos kelis menesius ar kokius vienerius metus
QUOTE(roof @ 2005 09 21, 15:25)
Afroditte, as manau, kad naturalu yra, jog isipina tas trecias (ar tie tretieji), tik klausimas, kiek isipina - o cia jau zmogaus padorumo ribos... Man nenaturalu ir nepriimtina yra ne pats faktas, o tai, kas yra aplinkui ta fakta... T.y., ne pati neistikimybe ar trecio zmogaus atsiradimas, bet su tuo susijes melas, apgaule, isdavyste, apsimetinejimas... Bet gal galit atsakyt i toki klausima: ar tikrai mylimas zmogus jus visiskai uzpildo? Aisku, klausimas neskirtas tiems, kas gyvena su zmogum vos kelis menesius ar kokius vienerius metus
neuzpildo tikrai ne...bet jei as nuspresiu kazka keisti-tai jis suzinos pirmas...nenoriu nieko apgaudineti,tuo labiau saves...man svarbiausia buti nuosirdziai paciai sau...o isdavystes,melo ir apgauliu sukeltas skausmas yra visa griaunantis...kam man griauti kito zmogaus gyvenima sitokiu budu....
galbut kai pats esi nuosirdus,tai ir is kitu to tikiesi ir kai suzinai tai ko maziausiai tikiesi-toj pacioj sekundej suduzta viskas kas buvo pries tai...negriztamai...
Na, ne visada yra iskaudinama samoningai... Kartais taip ivyksta, netiketai, neplanuotai, nelauktai... As suprantu, kad taip NETURI BUTI, bet TAIP YRA... Toks gyvenimas... Ir pagaliau ar treciasis/trecioji visada yra tik neisvengiama blogybe? Ar negali kitas zmogus inesti kazko kas seniai pamirsta arba dar net nezinoma, ilieti kazko naujo?
įsivaizduokim: gyveno jaunas žmogus, rado sielą suvirpinusį kitą žmogų. Toliau vystosi viskas labai gražiai... Atsiranda pirmieji išbandymai... Vaikas... Tada dažniausiai moteris pervargusi, nekantri, skirianti dėmesį kūdikiui... vyras nusiraminimo dėlei sujaukia kitos moters sielą. Dabar jau myli jį dvi, taip be galo be krašto, o mūsų herojus bėgęs nuo atsakomybės- turi dvigubai daugiau.
Karjera irgi atlieka tą patį juodą darbą, ta naminė tampa tokia nesuprantanti to pergalės džiagsmo, kuriuo galima dalintis su šalia esančia bendradarbe... Ir t.t. ir pan. ir taip be galo, o moteris neša kryžių, aukoja save ant vyrų sukurto aukuro, laukia... Kas gi renka mūsų laimės trupinius?
Karjera irgi atlieka tą patį juodą darbą, ta naminė tampa tokia nesuprantanti to pergalės džiagsmo, kuriuo galima dalintis su šalia esančia bendradarbe... Ir t.t. ir pan. ir taip be galo, o moteris neša kryžių, aukoja save ant vyrų sukurto aukuro, laukia... Kas gi renka mūsų laimės trupinius?
