kiekviena save gerbianti moteris priziuri save pirmiausia del saves..bet neviskas atsimusa i norus..kartais dar ir harmonai yra, genai ir t.t...taciau stengtis visada reikia...bet man kazkaip kvaila, kai stengiasi del vyru..man vienas labai artimas zmogus pasakes yra..myleti reikia save, vyras siandien yra, rytoj gali ir nebuti..taikliai pasakyta..as savimi rupinuosi ir del saves, ir del savo vyro pasistengiu...i savaite rasti laiko manikiurai, kas kelios savaites pedikiurui ir kirpyklai privalu rasti laiko...o kas del svorio.ne visiems ir patinka laibos moterys..o juk stambesne moteris-nebutinai juk turi buti negrazi

viena dalyve issireiske-vyrai mato grazias moteris-taip, bet nereiskia, kad jei jo zmona sveria ne 70, 80, tai jau ji nebegrazi..jei savimi rupinamasi, prisiziurima, kodel si moteris negali buti grazi, a?juk nevaiksto su pazastim prizelussiom, be limeneles, taukuotais plaukais ir dar sveria ne kaip manekene

na, taip, vaizdelis nekoks, va tada suprantu...mb per visa laika, kol susitikom, draugavo tikrai su stambesnem panelem net nei as buvau..jam grazu tokios moterys...tad kiekvienas vyras turi savo poziuri, savo vertinimo skale, o mes-moterys-rupinkimes savimi tam, kad pirmiausia myletume pacios save...kad atrodytume sau grazios

ne viskas remiasi i svori...