Su vyru gyvenom jau trys metai ir sumąstėme, kad gal jau laikas mažyliui



Nėštumas nebuvo sunkus, na, mane pykino pirmus tris mėnesiukus, bet kadangi labai norėjom šeimos pagausėjimo, tai buvo nė motais


Šešiolikta savaitė..mane vis dar pykina, jau pradedu pavargti, vyras dažnai nuveža į darbą, nes jei vairuoju pati, turiu pusiaukelėje sustoti ir įkvėpti gryno oro...Vieną rytą, pamatau kraują...pažadinu saviškį, važiuojam į ligoninę...per ašaras kelio nematau...labai bijau...atvažiuojame, aišku, tenka palaukti...vyras mane guodžia, kad viskas bus gerai, o man taip baisu... galų gale mus apžiūri...persileidimo neįžvelgia..nusiunčia skanui...dar laukimas, bet jau ramiau...skanuotoja neranda jokio kraujo, mažylio širdelė plaka


Laikas bėga labai greitai...štai Birželio 25d... pagal mėnesines jau turėčiau gimdyti...bet deja, ateina vakaras, ir nieko...laukiam Liepos 2d, čia jau mano tikroji data pagal skaną..ir vis galvoju, jog gimdysiu anksčiau gal iš didelio noro, kuo greičiau pamatyti savo mažylę, o gal nuojauta..
Ir štai sekmadienis, birželio 28d... svečiuojamės pas sesę ir staiga man kažkaip šlapia pasidaro...nubėgu į wc, nusprendžiu, kad gausios išsskyros..o gal vandenys??? Vyras juokiasi, sako tu jau gimdai kasdien, mažute. Tad einu miegoti kaip įprastai, bet vis kirba mintis, o gal ten jau vandenys bėga...vidury nakties prabundu..jaučiu, kad vos vos šlapia aplink mane ir pima mintis- kraujas... nežinau dėl ko ne vandenys, o kraujas...lekiu į WC ir iš tiesų pamatau kraują...skambinu į ligoninę, liepia nedelsiant atvažiuoti..Greitai palendu po dušu, pažadinu SB ir išvažiuojame..Ligoninėje prijungia prie aparatų, leliaus širdelė gražiai plaka, gydytojai įžvelgia sąrėmius, bet man niekur neskauda..tad išleidžia namo ir liepia atvažiuoti pirmadieni per pietus. Apie septintą valandą ryto pradeda skaudėti nugarą, pilvą, bet pakenčiamai, temperatūra nekyla, tad kaip buvo liepta ligoninėje laukiame pirmos valandos ir tada keliaujame pasitikrinti. Ten tenka palaukti pora valandų eilėje, o man jau prasideda sąrėmiai...nereguliarūs...reti..na ir ne toki jau skausmingi...Galų gale pradedu stresuoti, kad mūsų niekas netikrina, nes man neramu dėl mažylės... aš juk vis dar kraujuoju...
Štai pagaliau ateina ir mūsų eilė... dėl kažkokių keistų priežasčių mane iš kart paguldo į gimdymo palatą...taip nejauku...dairausi...ir galvoju jau tuoj...deja...Pajungia prie aparatų, lėlytės širdis plaka, sarėmiai mano kas keturias minutes..vyras vaikšto aplinkui, mobiliake nuiimdamas laiką...Aišku, keičiaisi pamaina...labai malonią MW pakeičia ne itin maloni juoda MW... Atvažiuoja mano sesuo...nes labai norėjau, kad būtų šalia, just in case something goes wrong...o mums juk su vyru pirmas kartas...nežinome ko tikėtis...o sesuo turi dvi mergytes...gimdė čia..
Mano sarėmiai vėl nereguliarūs...ima retėti...ateina MW, apžiūri mane...neranda gimdos kaklelio...Taip, neranda...o malonumo mažai, kai ji sukišus ranką iki alkūnės bando kažko ieškoti...galų gale atsiveda pagalbininkę..tada tikrina ta..Nuosprendis: atsidaręs tik vienas cm...atjungia mane nuo aparatų, liepia susirinkti daiktus ir perkelia į priešgimdyvinę palatą... O jau devinta valanda vakaro...Tad ten neleidžia pasilikti nei mano sesutei, nei mano vyrui...Pradedu verkti, sakau aš viena čia neliksiu...o man tokia nagla juoda MW sako, pasirašyk porpierius ir važiuok kur nori...man isterija...viena nepasiliksiu..verkiu...o jie sako mes tavo vyrui paskambinsim...netikiu...bijau...nenoriu likti viena...noriu, kad vyras būtų šalia...
Galų gale sesuo pakalba su MW, tos duoda leidimą man pasivaikčioti koridoriais valandą laiko...tad visi trys iškeliaujam iš skyriaus...vaikštom...man sarėmiai vėl kas keturias minutes..jie aštrėja..ilgėja...vis vaikštom...grįžtam į skyrių pasitikrinti...o juoda MW atsisako tikrinti kiek man atsidarę, mat iš akių mato, kad dar nedaug...dar negimdau...man vėl isterija...nes liepia mano artimiesiems važiuoti namo...o aš klykiu, kad neliksiu viena...MW labai rude...sesei trūksta kantrybė...galvojam važiuoti į kokią kitą ligoninę...vidurnaktis...as verkiu... vyras guodžia... o sesuo pradeda aiškintis santykius su MW...suprantame ligoninės policy, bet sako, kodėl jūs tokios rude.. Galų gale..MW paklausia kur mano sesuo dirba ir kas ji per viena...ir staiga, sužinojusios kur sesuo dirba (susiję su medicina ES), tiesiog pasikeičia...pradeda šnekėti visai kitokiu tonu...negaliu patikėti...Štai jau duodamas leidimas mano sesei likti šalia manęs, bet vyro naktį į skyrių negali įleisti...na, atsisveikinu su SB, žinau, kad sesuo tikrai paskambins jam...apsiverkiu...vyras išvažiuoja...sesuo lieka...pradedu naudoti gas and air...sarėmiai kas tris minutes...mano juoda MW teikiasi mane patikrinti..niekas neatsidarę..tas pats vienas cm..tad ji padaro sweepą...malonumas neišpasakytas...kenčiu...naudoju dujas...MW išeina..o kartu ima retėti ir mano sarėmiai...pasiklystu laike...turbu užmiegu valandikei...vėl tikrina..atsidarę keturi cm... Praneša, kad tuoj perkels i gimdymo palatą, tad duodamas leidimas skambinti vyrui...Neilgai trukus, vyras šalia...mes jau gimdykloje...Tikiu, kad jau greit išvysiu savo mažylę..sesuo su vyru nusprendžia, kad iki astuntos valandos ryto, jau mažylė tikrai bus čia...Deja...sarėmiai vėl nereguliarūs...Pasiklystu laike...saremiai vel dazneja... Jau kas minute...naudoju gas & air, kadangi esu prijungta prie aparatu,judeti negaliu, o lovoje iskesti velniskai sunku... Vyras vis prideda buteli prie lupu, pagirdo mane






