As nemaitinu kokia trecia savaite, o gal menuo jau, palyginus neblogai sekesi pabaigti, bet iki siol uzeina prasyti naktim pienuko, ir nervinasi, kad negauna. Bet kazkada pamate mano krutine, nusvito veidas

, bet eme kikenti, tai nezinau, kaip ten butu, matyt pamirsineja, o pienuko is iprocio praso.
Krutine apsiejo be jokiu gumbu. Aisku, 1 dydziu mazesne paliko. Bet labai dziaugiuosi, kad ismaitinau vaika iki 2 su virs metuku. Sloga dabar daznas palydovas, tai nezinau, ar pienukas veliamesniame laike saugojo ji, pirmus metus tai labai.
Dabar i darzeli pradejo eiti, is vienos puses butu jam taip gerai prisiglausti prie krutines ir nusiraminti bevalgant pienuka, is kitos puses, norejau atpratinti, kol prades eiti i darzeli.
Na, bet kokiu atveju sitas etapas uzbaigtas, man jis atrode bus labai sunkus, na, nebuvo toks lengvas, nes link baigimo ejom jau kuri laika, ir tie kartai, kai bandydavau neduoti, budavo labai garsus

ir lydimi asareliu.