Noriu paklausti ir informacija pasidalinti
Kokius zinote pazintinius takus Lietuvoje ir kokie Jusu atsiliepimai?
As esu keliavusi:
Varniku pazintiniu taku, ji rasti sunku, reikia vykti is Lentvario senuoju taku link Traku ir ten jau netoli Traku bus nuoroda
ten ispudingi Lietuviskos gamtos paminklai, azuolynai, pelkynai su ezeriukais, saulasares Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, 2 km nuo Trakų senamiesčio, įrengtas pažintinis Varnikų botaninis - zoologinis takas. Tai unikalios gamtos kampelis. Šio tako ilgis net pusketvirto kilometro, tačiau ėjimas juo neprailgsta. Keliaujant galima stebėti draustinio kraštovaizdžio kontrastingumą: natūraliai susiformavęs 205 ha 100-130 metų mišrus miškas pamažu pereina į 207 ha Ilgelio pelkę, kurioje telkšo 4 ežerėliai.
Trasoje įrengtos vietos trumpalaikiam poilsiui, kelios pavėsinės, kuriose lankytojai ras informaciją apie apie Varnikų draustinį bei kitus Trakų krašto lankomus objektus. Visas takas suskirstytas į 10 informacinių stotelių, kuriose galima ne tik pailsėti, bet ir sužinoti, kodėl toje vietoje kraštovaizdis toks, o ne kitoks, kokie gyvūnai čia gyvena ir kokie augalai auga. O gyvūnijos ir augalijos gausa tiek miškas, tiek pelkė skųstis tikrai negali.
Aukstadvario ziedu jis prasideda nuo Velnio duobes, dar pries tai galima aplankyti pati Aukstadvari ir Kartuviu kalna
Pats kelias yra kokiu 8km ilgio jame nuostabus milziniskas piliakalnis ir pakeliui daug grybu uzkereti akmenys, Skiletuonu ezeriukai, grazus krastovaizdis Atstumas nuo Vilniaus 50 km, vykstant pro Trakus.
Dukstu Azuolyno pazintiniu taku, jis yra pakeliui i Kernave - ten grazios isdrozinetos skulpturos ir mediniai takeliai, pritaikyta invalidams. Jis trumpas, bet praeiti verta
Karmazinu taku, jis pakeliui i Kernave, keliaujant is Vilniaus, paciame take yra isskirti Moteru ir vyru bioenergetiniai takai, sakoma, kad sveika jais praeiti
O pats Karmazinu t akas grazus su gamtos ir kulturos paveldu.Atstumas nuo Vilniaus ~22 km
Tako ilgis ~ 4,00 km
Take užtruksite ~ 2,5 val.
Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas, vingiuojantis Velniakampio kraštovaizdžio draustinyje, skirtas susipažinti su miškingu slėniu tekančia Nerimi, medynų įvairove, mitologine - istorine upės reikšme. Keliaujant galima pamatyti svarbiausias draustinio gamtos ir kultūros vertybes, sužinoti apie senovės lietuvių laidojimo papročius, kadaise klestėjusį sielių plukdymą, augalus ir gyvūnus.
Karmazinų pažintinio pėsčiųjų tako ilgis - 4 km. Čia užtruksite apie 3 valandas. Rasite 19 informacinių stendų, įrengtas 4 atokvėpiui skirtas vietas.
KARMAZINŲ TAKE SVARBIAUSIA:
VINGIUOJANTI NERIS. Neries pakrante takas tęsiasi apie 1,5 km. Upė šioje atkarpoje ypač graži. Č. Kudaba knygelėje Nerimi" rašė: <...> Ties Rykantais išraičiusi pačias gražiausias visoje savo tėkmėje kilpas, Neris penkiems kilometrams nusitaiko šiaurės vakarų kryptimi, tarsi pasiruošdama didžiausioms Velniakampio kilpoms". Neris, staigiai pasukusi į šiaurės rytus ir nutekėjusi 4 km, daro įspūdingą posūkį į šiaurės vakarus. Štai šioje vietoje, užlipus laiptais apie 60 metrų, prieš lankytojų akis atsivers dalis Didžiosios Velniakampio kilpos su nuostabiu kraštovaizdžiu. Netoli Karmazinų pilkapyno už Purvės rėvos pamatysite ir plačiausią Neries vietą - čia upės plotis siekia net 150 metrų! Dėl Purvės rėvos akmenų šniokštimo ir įspūdingo pločio Neris šioje vietoje atrodo ypač galinga. Tikimės, kad lankytojai, eidami pro Karmazinų pilkapyną, žvelgdami į mitologinius akmenis, pažins ir pajaus ir kitą - sakralųjį - Neries veidą. Ši upė vis dar pilna baltų mitologijos vaizdinių ir mena archainius protėvių tikėjimus, kai buvo tikima magiška vandens galia, padedančia vėlei pereiti į kitą pasaulį...
SENASIS MIŠKAS. Keliaudami taku, Jūs visą laiką būsite miške. Lankytojus kviečiame atkreipti dėmesį į medynų įvairovę - tamsų eglyną keis atkuriamaisiais kirtimais ugdomas miškas, pastarąjį - brandus šimtametis pušynas. Užlipus laiptais Neries šlaitu į viršų, Jus pasitiks mišrus miškas su galingais ąžuolais, išlakiomis pušimis, retomis guobomis ir žmogaus rankų nepaliestu juodalksnynu. Čia augančių ąžuolų vidutinis amžius siekia 160, pušų - 120, juodalksnių - 80 metų. Tokio brandumo miškų Lietuvoje labai reta. Žolinė augalija nenusileidžia medžiams - ištisos plantacijos į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų daugiamečių blizgių, kvapniųjų pakalnučių, kitų augalų.
Kaip atvykti:
Iš Vilniaus į pažintinį taką Jūs pateksite važiuodami pro Sudervę Kernavės link. Likus 1 km iki Dūkštų, sukite į kairę (įrengta nuoroda Karmazinų pažintinis takas"). Važiuodami iš Kauno, ties Vieviu sukite į dešinę Maišiagalos-Dūkštų kryptimi (kelio Nr. 108), pravažiuokite Dūkštas, už 1 km sukite į dešinę.
1. MIŠKAS
Pažintinis takas vingiuoja Neries regioninio parko Velniakampio kraštovaizdžio draustinio miškais. Šia galingų šimtamečių eglių ir ąžuolų buveine rūpinasi Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos miškininkai, o nuo ūkinių kirtimų saugo saugomos teritorijos statusas. Plačiau
2. ŽALTYS IR GLUODENAS
Šiuose miškuose paplitę ropliai - geltonskruostis žaltys (Natrix natrix) ir gluodenas (Anguis fragilis) - nenuodingi ir visai nepavojingi. Deja, jie dažnai painiojami su gyvate ir dėl to neretai žūna nuo žmogaus rankos. Senovės lietuvių tikėjimuose, pasakose ir sakmėse žalčiui ir gyvatei buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Plačiau
3. KARMAZINŲ ŠILAS
Lietuva - miškų kraštas. Didžiausius jų plotus (38%) užima pušynai (Neries regioniniame parke - net 80% viso parko miškų ploto). Karmazinų šile, kuriame Jūs šiuo metu esate, augančių pušų amžius 100 - 120 metų, o vidutinis jų aukštis - apie 30 metrų. Plačiau
4. KARMAZINŲ PILKAPYNAS
Karmazinų pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apskrityje. Jame yra net 113 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų. Ką byloja šis V-VIII a. pilkapynas? Plačiau
5. NERIES MITOLOGIJA
Šiandien sunku vienareikšmiškai paaiškinti, ką Neris reiškė mūsų protėviams, bet be, jokios abejonės, ši upė sietina su laidojimo papročiais. Vienas iš svarbiausių argumentų yra pilkapynų grupių (V-X a) Neries pakrantėse gausa. Svarstytina versija, kad II-IV a. didžiulių gyvenviečių prie Neries gyventojai nesudegintų mirusiųjų kūnus, galėjo laidoti leisdami į upę, nes šio laikotarpio gyvenviečių yra aptinkama, tačiau laidojimo vietų nerandama. Plačiau
6. NERIES SIELIAI
Neries upe beveik iki XX a. vidurio buvo plukdomi sieliai (surišti rąstai). Jie iš upės aukštupio buvo plukdomi iki Kauno, o po to Nemunu - iki Klaipėdos. Iš ten mediena toliau buvo gabenami laivais į Angliją ar Vokietiją. Plačiau
7. DIDYSIS DANČIASNAPIS
Vaikščiodami Neries pakrantėmis Jūs galite stebėti įvairius vandens paukščius (gulbes nebyles, didžiąsias antis, antis klykuoles), o tarp jų ir didžiuosius dančiasnapius. Vasarą tai dažniausiai pavienės poros, o rudenį ir pavasarį šių paukščiu čia klega nemaži būriai. Plačiau
8. NERIES ŽUVYS
Šių dienų tyrimų duomenis, Neryje aptinkama apie 40 rūšių žuvys (Neries atkarpoje, patenkančioje į regioninį parką, - 34 rūšių žuvys). Žuvų bendrijų būklė palaipsniui gerėja, nes upė mažiau teršiama. Nepaisant to, daugelio praplaukiančių bei retų žuvų populiacijų būklė vis dar nėra gera. Plačiau
9. BEBRAS
Bebras - stambiausias graužikas Lietuvoje. Dėl specifinio gyvenimo būdo bebras yra vienintelis mūsų krašto faunos atstovas, turintis didelį poveikį aplinkai. XX a. pradžioje Lietuvoje bebrai buvo beveik išnaikinti. Šiuo metu jų populiacija yra pilnai atsikūrusi ir bebrai Lietuvoje tinkamose jiems vietose yra įprasti. Plačiau
10. NERIES TARŠA
Neries vanduo pastaraisiais metais tapo žymiai švaresnis. Pagal pavojingų medžiagų koncentraciją Neries vanduo atitinka normas, tačiau pagal biologinius rodiklius - ne visada. Nors ir su išlygomis, bet galima teigti, kad Neries vanduo pagal patvirtintus vertinimo kriterijus atitinka normas ir ją galima priskirti švariai upei. Plačiau
11. MITOLOGINIAI AKMENYS
Regioninio parko teritorijoje priskaičiuojam apie 27 akmenų ir jų grupių, kurie, sprendžiant iš padavimų, galėjo būti susiję su senaisiais tikėjimais. Dažniausiai tai akmenys gulintys Neries vagoje ar netoli jos. Daugiausia padavimų yra apie akmenis su žmogaus pėdomis, įvairaus dydžio nežinomos kilmės duobutėmis, taip pat didžiulius akmenis, kurie pasak padavimų, yra žmonės, paversti akmenimis. Plačiau
12. VELNIAKAMPIS
1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Žmonės jį Velniakampiu (Djabli-kat) vadina. Pasakojama, kad ant šio kalno raganos puotas keldavusios... Plačiau
13. DAUGIAMETĖ BLIZGĖ (Lunaria rediviva)
Daugiametė blizgė - Lietuvoje sparčiai nykstantis augalas, todėl įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Daugiametės blizgės auga grupėmis (kartais sudaro didelius sąžalynus) upelių ar šaltinių šlaituose, dažniausiai ūksminguose lapuočių ar mišriuose miškuose. Plačiau
14. KERTINĖ MIŠKO BUVEINĖ
Kertine miško buveine (KMB) vadinamas natūralus miško plotas, kuriame dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų bei nepalankių ūkinės veiklos sąlygų susidaro tinkamos buveinės retoms ir nykstančioms rūšims. KMB idėja gimė Švedijoje ir vėliau pritaikyta kitose šalyse. Plačiau
15. PAPRASTOJO ĄŽUOLO SĖKLINIS MEDYNAS
Paprastojo ąžuolo sėklinis medynas - tai miškas, kuriame auga produktyvūs ąžuolai, brandinantys sveikas giles. Iš šių gilių išauginti ąžuoliukai sodinami aplinkiniuose miškuose. Plačiau
16. RAUDONASIS ĄŽUOLAS (Quercus rubra)
Pasaulyje priskaičiuojama apie 600 ąžuolų rūšių. Lietuvoje natūraliai auga 2 rūšys: visiems gerai pažįstamas paprastasis ąžuolas ir retas, augantis tik Lazdijų rajone, bekotis ąžuolas. Be šių rūšių, Lietuvoje auga apie 20 introdukuotų (iš kitur atvežtų) rūšių. Vienas jų - raudonasis ąžuolas. Plačiau
Pūčkorių pažintinis takas
Vaikščiodami Pūčkorių pažintiniu taku Jūs aplankysite šiuos Pavilnių regioninio parko objektus:
Pūčkorių atodangą.
Pūčkorių palivarką.
Pūčkorių gamybinį kompleksą.
Prancūziškajį malūną.
Pūčkorių piliakalnį ir šalia jo esančią akmens amžiaus stovyklavietę.
Saulės laikrodį.
Pūčkorių apylinkių gamtos grožis puoselėtas ir vertintas nuo seno. Jo apsauga rūpinosi Vilniaus miesto magistratas - be leidimo nebuvo galima kirsti medžių, rinkti akmenų. Šios vietovės pavadinimas siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvusia ginklų gamykla - Puškarnia. Ties Vilnios upės vingiu esanti slėnio atkarpa yra garsi, turtinga ir nepaprastai vertinga savo kultūriniu palikimu, kuris istoriškai beveik netyrinėtas. Ši teritorija yra viena tinkamiausių įkurti senosios Vilniaus pramonės ir technikos muziejų po atviru dangumi. Čia, Vilnios slėnio kraštovaizdyje atsiskleidžia gamtos raidos ir žmogaus būties harmonija.
Dar siek tiek apie marsrutus: http://www.savaitgal...iuju_marsrutai/
