Labai reikia konsultacijos

jei jūs visi apie mano bylą,tai išvykstame nuolatinam ir reikia to teismo,nustatant tą gyvenamą vietą vaikų...tikrai reikia.
Patys nesutarsim irgi dėl vaikų atostogų parvežimo ,bent jau per metus galėciau vieną kartą juos parvešti...ir tai mums atseitų trims man ir dviems paaugliams ,pirmyn atgal apie 5000 litų...tai tėvas moka 620 litu ...tai kelionės išlaidos ar mano vienos reikalas,ar alimentai ir yra reikalingi tik kelionės išlaidoms padengti...?... mums visiems tai priverstinė kelionė,priverstinės išlaidos...gal vaikai nenorės 12 ir 14 metų..bus poto ir 15 ir 16 ....ar kai pamatyti vaikus jo reikalas,o kaip mokėti už vaikų atvežima mano? ....

Žinau, kad kai kurios oro linijos teikia tokią paslaugą - kai stiuardesės "pagano" vaikus. Pasidomėkite, vis bus pigiau nei skristi pačiai.

Nežinau apie ką jūs kalbėjot, bet aš kalbėjau apie motinos ir vaiko gyvenimą užsienyje. Vienintelio dalyko, kurio reikia išvykstant gyventi su vaikais į užsienį - tik teismo sprendimo, kuriame nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Taip ir nepasakėte, kuo remiantis teigiate priešingai. Bet nesvarbu. Diskusija baigta.
Papildyta:


O apie ką čia kalba ėjo. Apie teismo sprendimą. Tai būtent teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos jums ir tereikia.
O dėl kelionės išlaidų, tarkitės dengti per pusę, arba vienas vieną kelionę, kitas kitą.
Teisingai zarazna sakė, galite patikėti vaikus stiuardesei. Žinau, kad mamos moka už tai pinigus, bet nežinau kokią tiksliai sumą.

Nepatingėjau, suradau.

"Kaip elgtis, kad vaiko išvežimas ar laikymas netaptų neteisėtu

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu ir gyvenamąja vieta, abu tėvai sprendžia abipusiu sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis įtvirtina tėvų valdžios lygybę: tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Vaiko tėvams išsituokus, teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), taip pat jis sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikas ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Taigi, tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, nusprendus persikelti gyventi į kitą valstybę, vaiko vykymo į užsienio valstybę klausimą turi spręsti abu vaiko tėvai kartu.
Jeigu tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ar dėl kitų su vaiku susijusių klausimų, jiems siūloma kreiptis į vietinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurios specialistai gali padėti ieškoti abiems tėvams priimtino sprendimo. Jeigu tėvai nesusitaria, jie gali kreiptis į teismą ir ginčijamą klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.
Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų neįgyja res judicata galios. Pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, pavyzdžiui, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, įvertinus, kad jis gyvens Lietuvoje, tačiau vėliau šiam persikėlus gyventi į užsienio valstybę, kitas tėvas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais artimaisiais vaiko giminaičiais – tėvu ar mama, seneliais, broliais, seserimis. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (čia atsakymas į klausimą, ar reikės mamai atvežto vaikus tėvui...) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002 m.).
Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus; tėvams nevykdant šios pareigos, vaiko teisių apsaugos tarnyba ar teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.).
Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų."

Šaltinis - www.ivaikinimas.lt/assets//Vaiko%20isvezimas.doc

Viską apibendrinus galima daryti išvadą Nr.1. Taigi, paskutiniame puslapyje vien apie tai ir buvo kalbama.
O Nr.2 kalbama apie neteisėtą vaiko išvežimą. o Pagal Hagos konvenciją:

3 straipsnis
Vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei:

a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui,(žr. į 5str.) institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir
b.) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

Globos teisės, nurodytos a punkte, gali būti suteiktos pagal įstatymą arba teismo ar administracinės institucijos sprendimu, arba pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus.

4 straipsnis
Ši Konvencija taikoma kiekvienam vaikui, kuris nuolat gyveno Susitariančiojoje Valstybėje prieš pat pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis. Konvencija nebetaikoma, kai vaikui sukanka 16 metų.

5 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

a) „globos teisės“ apima teisę rūpintis vaiku, visų pirma teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą;
b.) „teisė matytis su vaiku“ apima teisę ribotam laikui išvežti vaiką į kitą vietą, kuri nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Tam, kad sugrąžinti vaiką atgal, reikia įrodyti, kad jis neteisėtai išvežtas. Jeigu motina su vaiku gyvens užsienyje ir tėvui nebus atimta teisė matytis su vaiku, apie kokį neteisėtumą gali būti kalba?
Ir nebematau prasmės teršti temą, nes mūsų nuomonės labai skiriasi. Tai kiekviena prie jos ir pasilikim.

Modeliuokim situaciją.

Tikslas: teismo keliu nustatyti vaikų gyv. vietą su mama, bei nustatyti bendravimo su tėvu tvarką, kad mama galėtų teisėtai išvažiuoti į užsienį bei išsivežti vaikus.

Eiga:
Mama kreipiasi į teismą su prašymu.
Tėvas parašo atsakymą. Pvz, atsakymas teigiamas jis sutinka, kad vaikų gyv. vieta būtų nustatyta su mama, bei sutinka su vaikų išvežimu į užsienį bei mamos siūloma bendravio tvarka - pvz dvi savaitės vasarą su tėvu Lietuvoje. Tėvas - sutinka . Jei tėvas nesutinka, ginčą sprendžia teismas tačiau tikėtina, kad dėl bendravimo tvarkos panašiai ir bus nuspręsta. Taigi tėvas bus priverstas sutikti. Abiem atvejais tėvas yra informuotas apie tai, kad vaikai išvyksta gyventi į užsienį ir sutinka (gera valia, arba priverstinai)

Arba.
Mama kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti vaikų gyv. vietą su mama, išvažiavimo į užsienį klausimas neminimas, konkreti tėvo bendravimo su vaikais tema nenustatinėjama. Teismas nustato vaikų gyv. vietą su mama. Mama išvažiuoja gyventi į užsienį. Tėvas paduoda mama į teismą, kad jam atimta teisė bendrauti su vaikais, taip, kaip jis tikėjosi ir norėtų (kiek jis norėtų bendrauti, o kiek pakenkti mamai nenagrinėkima, čia jau moralės dalykai...) nes jis galvojo, kad galės bendrauti kas antrą savaitgalį, o dabar pasirodo, kad negali, bla bla bla ... todėl jo teisės pažeidžiamos.
Vėl teismas, kur nagrinėjamas jo skundas, ir jame tikėtina jau nustatoma nauja konkreti bendravimo tvarka. Tiesa, įmanoma ir blogesni mamai teismo sprendimai...

Žinoma variantų ir niuansų gali būti ir daugiau, nagrinėjau tik pačius esminius.

Rezultatas abiem atvejais beveik tas pats (mama su vaikais gyvena užsienyje), tik teismų bei rūpesčių mamai žymiai daugiau.

Klausimas - ar mamai reikia tiek tąsymosi po teismus? O gal geriau iš karto konkrečiai išspręsti tėvo bendravimo su vaikais tvarkos klausimus (kai jie bus išvykę gyventi į užsienį), kas netiesiogine prasme ir yra tėvo sutikimas , kad mama su vaikais išvažiuotų gyventi į užsienį. Taip ir tėvas apie išvykimą informuojamas, ir jo sutikimas duodamas.

Niekur nerašiau, kad mama iš esmės negali išvažiuoti į užsienį. Niekur nerašiau, kad reikia tėvo sutikimo kaip pvz. raštelio. Tik stengiausi parodyti kitą pusę nei emocinis ir dažnai klaidinantis patarimas "jei vaikai priteisti mamai, ji gali važiuoti kur nori".

Matote... atvejai, kai motina su vaikais išvažiuoja gyventi į užsienį ir žino kur gyvens, kiek laiko ten gyvens yra nedažni. Tai gali būti tuomet, kai motina išteka už kito vyro (užsieniečio). Tokiu būdu viskas yra aišku ir vaiko(ų) bendravimo su tėvu tvarką galima nustatyti.
Dažniau gi būna, kad motina su vaikais išvažiuoja pas sugyventinį, kuris dirba užsienyje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolatinio darbo. Tokiu atveju tėvas gali prieštarauti ne tik siūlomai bendravimo su vaiku(ais) tvarkai, bet ir vaikų gyvenamosios vietos skyrimui su motina. Motyvuodamas tuo, kad neaiškios vaikų gyvenimo sąlygos, motinos materialinė padėtis ir galimybė pasirūpinti vaiku(ais).

Jūsų sumodeliuotos situacijos visiškai realios. Tik yra vienas niuansas. Seniau, kai žmonės skirdavosi, niekur nebuvo minima vaiko gyvenamoji vieta. Išsispręsdavo turto klausimas ir dar alimentų. Todėl mamos, turinčios tokius teismo sprendimus, tikrai turės kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jei norės su vaiku išvykti į užsienį.
Tačiau šiuo metu visuose teismo sprendimuose dėl ištuokos ar išlaikymo, visada yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas. Todėl atskirai dėl to kreiptis į teismą nebereikia.

Čia kita modeliuotina situacija: mama turi teismo sprendimą, kuriame vaiko gyvenamoji vieta nustatyta mamos gyvenamojoje vietoje. Ko teismo turėtų prašyti motina, norėdama išsivežti vaiką į užsienį? Teismo leidimai šiuo atveju neišdavinėjami. Koks bus ieškinio dalykas? Ką dar bereikia nustatyti, jei gyvenamoji vieta jau nustatyta.
Lieka tik bendravimo tvarka. Kurią nustatyti išvykstant į užsienį nėra privaloma, bet galima, jei pageidauja kuris nors iš tėvų.
Kitas dalykas, kai motina išsiveža vaiką ir neleidžia tėvui bendrauti su juo. Šiuo atveju tinka jūsų anksčiau įdėta straipsnio ištrauka apie neteisėtą išvežimą. Nes pažeidžiamos tėvos ir vaiko teisės.

Aš jau kažkada minėjau, kad buvau susidūrusi su tokiu atveju. Ten skaitytuose dokumentuose apibrėžiant terminą "laikinai" buvo kalbama apie 2 mėnesių terminą. Tiesa, dabar nebepamenu iš kokio teisės akto jis buvo "išvestas", bet tikrai ne iš Jūsų minimo...



Jūs kalbate teoriškai. Praktikoje pati asmeniškai pažįstu vyrą, kuris susigrąžino motiną su vaiku ir anglijos. Būtent todėl, kad ji išvažiavo ilgam be tėvo sutikimo. Vaiką grąžino D. Britanijos teismas. Vaiko tėvui tai nieko nekainavo (na, išskyrus kiek čia sumokėjo advokatei už konsultacijas, kai dar nežinojo, ką jam daryti). Kiek žinau, tuo metu VTAT praktikoje jis buvo berods trečias tėvas, kuris dėl tokių pačių priežasčių susigrąžino vaiką Lietuvon.

Tiesa, ten vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta. Taip pat buvo nustatytas vaiko ir tėvo bendravimo grafikas.



Jūs neteisi. Mano minėtu atveju mamos atsiliepimuose taip pat buvo sakoma - aš nedraudžiu, tegu lanko. Teismas to nepalaikė "pakankamu" argumentu. Hagos konvencija dėl pagrobimo taip pat buvo minima.

Mėnuli, pagaliau priėjome bendrą tašką. Privalomai nustatyti bendravimo tvarkos nebūtina, tačiau žinodamos, kas gali jų laukti (pažink priešą, vadinasi ), mamos gali apsipręsti verčiau dabar pereiti tuos kryžių kelius, kad užkirstų kelią įvariam traktavimui bei iš to galinčioms kilti pretenzijoms ateityje.


Tikrai gali... Tačiau kartais tai gali ir išties padėti vaikams, juk kai kurie žmonės važiuoja į užsienį įsivaizduodami, kad ten jų savaime laukia aukso upės sidabro krantais. O jei nelaukia? Šiaip labai sunkus klausimas ir joks teismas iš anksto to atspėti negali. Ką daryti? Nežinau
Sutinku, įstatymai nėra tobuli, tačiau kol niekas nepasiūlė tobulesnių, tenka vadovautis tokiais . Tą iš esmės savo postais ir norėjau pasakyti mamoms, kad vadovautis reikia įstatymais, kokie jie bebūtų, o ne emocijomis ar įsivaizdavimais, kas yra teisinga.
Papildyta:

Mano žinomu atveju toks motyvas taip pat neužsiskaitė. Netgi papildymas, kad gal būt netgi sumokės dalį kelionės išlaidų tėvui nesuveikė...

bet tai su trim persodinimais...dar praganys
Papildyta:

teisininke man jau išaiškino,vaikus tėvas lanko jų nuolatinėje gyvenamoje vietoje.Aš neprivalau jų parvešti....tik turiu sudaryti salygas jam ten bendrauti...tai sudarysiu,tegul atskrenda.

na net neturiu sugyventinio ten,nei dirbančio nei nedirbančio.. . ..bet turiu med pažyma iš alergologų ,kad vaikas gyvenant tėvo namuose susirgo bronchine astma .....nerekomenduojama vaikui ten gyventi... vaikais tėvas Lt nepasirūpins.o gyvenama vieta vaikų negali kaboti.Arba su mama arba su tėvu...ar su mama prie jūros ar su tėvu balbieriškio kaime...ar visiškas skurdas LT,ar neblogas gyvenimas kurortiniam mieste...patikėkit vienai žinoma, išvažiuoti žymiai lengviau,negu su dviem vaikais,bet aš to nenoriu...jei jau vežuosi vaikus tai reiškia turiu pakankamai atsakomybės ir jais pasirūpinti.