QUOTE(mėnulis @ 2009 11 17, 11:06)
Taip ir nepasakėte, kuo remiantis teigiate priešingai
Nepatingėjau, suradau.
"Kaip elgtis, kad vaiko išvežimas ar laikymas netaptų neteisėtu
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu ir gyvenamąja vieta, abu tėvai sprendžia abipusiu sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis įtvirtina tėvų valdžios lygybę: tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Vaiko tėvams išsituokus, teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), taip pat jis sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikas ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Taigi, tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, nusprendus persikelti gyventi į kitą valstybę, vaiko vykymo į užsienio valstybę klausimą turi spręsti abu vaiko tėvai kartu.
Jeigu tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ar dėl kitų su vaiku susijusių klausimų, jiems siūloma kreiptis į vietinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurios specialistai gali padėti ieškoti abiems tėvams priimtino sprendimo. Jeigu tėvai nesusitaria, jie gali kreiptis į teismą ir ginčijamą klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.
Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų neįgyja res judicata galios. Pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, pavyzdžiui, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, įvertinus, kad jis gyvens Lietuvoje, tačiau vėliau šiam persikėlus gyventi į užsienio valstybę, kitas tėvas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais artimaisiais vaiko giminaičiais tėvu ar mama, seneliais, broliais, seserimis. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga
(čia atsakymas į klausimą, ar reikės mamai atvežto vaikus tėvui...) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002 m.).
Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus; tėvams nevykdant šios pareigos, vaiko teisių apsaugos tarnyba ar teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.).
Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę
be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų."
Šaltinis - www.ivaikinimas.lt/assets//Vaiko%20isvezimas.doc