QUOTE(Ugn*Ine @ 2009 08 06, 22:47)
Visą dieną pravažinėjau ieškodama lovos sau ir dukrytei, nu kainos tai žvėriškos, o šį savatgalį noriu išsikraustyti iš tįvų, turėčiau dėžių tai jau dabar pradėčiau ir jei turėčiau tik lovą nusipirkus iš kart ten ir likčiau...
Ai mergytės, prisiverkiau kiek, atrodo sprogsiu nuo ašarų, iš kur jų tiek daug?? Žurnalistai uždavė klausimus mano daktarui, gavau tuos klausimus ir atsakymus, kai kurie atsakymai mane labai nuliūdino....
"1. Šis piktybiškas tumoras (Ewing sarkoma) neturi aiškių ribų, yra peraugęs gretimus organus, todėl radikalus pašalinimas dubens srityje yra labais sudėtingas. Prieš tai atliktos operacijos, buvęs infekcinis procesas labai pakeičia anatomiją, dėl susidariusių randų sunku atskirti audnius ir organus jų nepažeidžiant. Tam, kad neliktų pakitusių ląstelių organizme, tumoras turėtų būti pašalintas su 4-5 cm aplinkinių sveikų audinių sluoksniu. Dėja taip padaryti dubenyje neįmanoma. Kraujagyslių ir nervų pluoštas yra vos už keliolikos milimetrų nuo pažeistų audinių. Operacija didelės apimties, pavojinga gyvybei, galimos beveik visos įmanomos komplikacijos tiek operacinės, tiek pooperacinės. Pacientė jau yra buvusi kraštutinai sunkioje būklėje po vienos iš buvusių operacijų. Po operacijos bus vėl tęsiama chemoterapija. Išliks didelė rizika, jog tumoras gali vėl atsinaujinti. Taip pat ateityje teks spręsti didelės dalies dubens kaulų pašalinimo ortopedines pasekmes.
2.Pasveikimo galimybė abejotina.
Aš tap bijau, kad tai nebūtų paskutinė savaitė su dukrele, Viešpatie, išsikraustysiu iš proto
Mažute, mūsų,
Ugn*Inuke

Nepamesk dar tikėjimo angeliškų sparniukų.
Tai, ką tu parašei (perskaitei), tikrai skamba grėsmingai. BET:
Tu negali (ką aš čia kalbu), bent jau stenkis nepasiduoti dvasia, negalvok, kad tai paskutinė ar ne paskutinė savaitė su dukriuku.
Juk ir anksčiau gydytojas nuo tavęs neslėpė, kad operacija labai sudėtinga. Dabar prisidėjo terminologija. Gąsdina žodžiai. Gydytojas juk negali meluoti sakydamas , kad čia menkniekis. Jie turi atsižvelgti į viską , kas jau įvyko kitų operacijų metu, ir tam taip pat būti pasiruošę. Tau dar darys operaciją, tai yra VILTIS. Būna, kad JAU nebedaro (kaip mano mamytei). Bet juk gali ir visai kitaip pakrypti. Kodėl tu negali tapti gera išimtimi?... Linkiu, linkiu,linkiu... Taip pat operuos specialistų komanda.
Kad atsinaujinti gali, tai rašo daugeliui. Nuo to nė vienas neapsaugotas. Tai visi ir eina už parankių kas vedinas, kas vilkte vilkdamas tą Tikėjimą ir Viltį. Ir eina tie, kurie jo nepameta, nepalieka savo kelio pakelėje.
Mane , mieloji labai neramina tavo ašarytės, kurios taip gali tave išsekinti. Labai gaila, kad vaistukai raminantys ar tai nepadeda, ar nevartoji, kad bent su dukriuku su šypsenėle galėtum pabūti. Tos ašarytės ir tavo mintis nuvargina... Gal tu galėtum nuvažiuoti pvz. pas kokį dvasininką pasišnekėti, ar pas vienuolį į Kretingą. Gal padėtų atrasti šiek tiek ramybės.
Jei nerandi lovytės, ar negali laikinai tada išsivešti (pasamdžius mašiną, ar pažįstamų gal rastų veltui kas nuveža)iš tėvelių - ką darysi , o paskui kaip nors gal per mamytę ar draugę kokį čiužinį gerą įsigysi. Jei dėžės reikalingos daikteliams susidėti kraustymuisi, juk jų veltui visokių dyddžių yra parduotuvėse prikrauta pvz. Senukuose, Maximose, (reitų tik kas atgabentų)
Stipriai apkabinu.

Esu su tavimi, daug žmonių su tavimi, bet tai taip keistai šiuo metu skamba - juk viską pergyveni tu viena, mūsų mylimiausioji
Ugn*Inuke.
Nepasiduok, nepasiduok...meldžiu Dievulio .....