skaiciau pasakojima ir atrode jog skaitau savo gyvenimo istorija,tik skirtumas jog as zmogu toki turiu tik puse metu,nors neisivaizduoju gyvenimo be jo,kaip ir jis be manes...budami kartu draskomes lyg kate su suniu,issikrausciau-ttai negalejom but viens be kito...toks durnas jausmas,kad nieko negali padaryt,skaudu bunant kartu ir bunant atskirai...manau reik kenteti ir laukti kol persipildys kantrybes taure,o tada lengva bus iseiti,susinaikins ir meile...toks gyvenimas neatnesa dziaugsmo,todel geriausia daryti kaip as,po truputi atsiriboti ir atsiminti tik blogus dalykus,meile pakeis abejingumas...linku stiprybes sau ir kitoms...tikmerginos niekada neissizadekit del vyru saves,savo draugu,seimos,pomegiu,nes poto liksit vienos,kaip ir as...o tai sunkiausiia...vienatve zudo...
Na, o aš visą autorės ilgą laišką galiu apibendrinti vienu sakiniu - seksualinis partnerių nesuderinamumas. Kuris, beje, yra viena dažniausių skyrybų priežąsčių, tik dažniausiai apie tai garsiai nekalbama ir yra įvardijama kaip charakterių nesutapimas.
Išeičių iš šios situacijos kiekvienas ieško savaip: idealistai skiriasi arba verkia iš nevilties kaip autorė, matydami kad kažin ar pavyks ką pakeisti. Realistai susitaiko su esama padėtimi įvertindami kitus partnetrio pliusus ir savo neišnaudotą seksualinę energiją nukreipia kitur - į darbą, mokslą, į vaikų auklėjimą ir pan. O optimistai nekenčia, jie įsitaiso meilužius, taip užpildo tą tuštumą ir jaučia gyvenimo pilnatvę.
Beje, tai kas darosi autorei nebūtinai nutinka tik moterims, yra pilna vyrų su tokia pat bėda, kuriems visada norisi glamonių ir bučinių, o jų moterims nuolat "skauda galvą"
Kokią išeitį pasirinkti spręsti jums pačiai, tik atminkite kad jūsų draugas niekuomet nepasikeis šioje srityje, todėl jei liksite su juo turite jį priimti tokį koks jis yra.
Na, o jei išsiskirsite, tai rinkdamasi kitą partnerį būtinai atkreipkite dėmesį į šį aspektą, kad jūsų seksualiniai poreikiai sutaptų(kalbu ne vien apie seksą, o apie bučinius, pasiglaustymus, apkabinimus ir t.t.), nes koks bebūtų jūsų partneris turtingas, protingas ar rūpestingas, jei jis jums šito nesuteiks ilgainiui vėl tapsite nelaiminga!
Išeičių iš šios situacijos kiekvienas ieško savaip: idealistai skiriasi arba verkia iš nevilties kaip autorė, matydami kad kažin ar pavyks ką pakeisti. Realistai susitaiko su esama padėtimi įvertindami kitus partnetrio pliusus ir savo neišnaudotą seksualinę energiją nukreipia kitur - į darbą, mokslą, į vaikų auklėjimą ir pan. O optimistai nekenčia, jie įsitaiso meilužius, taip užpildo tą tuštumą ir jaučia gyvenimo pilnatvę.
Beje, tai kas darosi autorei nebūtinai nutinka tik moterims, yra pilna vyrų su tokia pat bėda, kuriems visada norisi glamonių ir bučinių, o jų moterims nuolat "skauda galvą"
Kokią išeitį pasirinkti spręsti jums pačiai, tik atminkite kad jūsų draugas niekuomet nepasikeis šioje srityje, todėl jei liksite su juo turite jį priimti tokį koks jis yra.
Na, o jei išsiskirsite, tai rinkdamasi kitą partnerį būtinai atkreipkite dėmesį į šį aspektą, kad jūsų seksualiniai poreikiai sutaptų(kalbu ne vien apie seksą, o apie bučinius, pasiglaustymus, apkabinimus ir t.t.), nes koks bebūtų jūsų partneris turtingas, protingas ar rūpestingas, jei jis jums šito nesuteiks ilgainiui vėl tapsite nelaiminga!
man irgi taip būna... bet jei tai tęsiasi jau gana ilgai, o tu vis jautiesi kaip priespaudoje, manau, santykiai jokių perspektyvų neturi. atrodo, jis visiškai dėl judviejų nesistengia, lieka abejingas, kai tau skauda... ar tokio žmogaus šalia norėtum visą gyvenimą? aš manau, esi verta geresnio. Ar moteris turi žemintis ir verkti, norėdama išsireikalauti dėmesio iš vyro??? nemanau... mano nuomone, jam tiesiog patogu su tavimi gyventi kartu. jausmų tikrųjų greičiausiai čia neliko (bent iš jo pusės), nes mylintis vyras niekada nežiūrės pro pirštus, kai jo mylima moteris verkia, mylintis vyras bent stengsis parodyti jai, jog ji jam svarbi... 
Mano nuomone čia yra priklausomybė nuo santykių. Atrodo tu jį labai myli, darai dėl jo ir tą ir aną, o jis nekreipia dėmesio tik dar labiau tolsta ir atsiranda susvetimėjimas. Tada tu dar labiau jo elgesyje ieškai meilės tau įrodymų, jautriau į viską reaguoji, o jis nesupranta kas darosi ir pradeda blogai elgtis, toks sakyčiau užburtas ratas. Neretai tai ateina iš moters šeimos modelio. Jeigu moteris matė, kaip jos mama viską daro, kad tik vyras jos nepaliktų, tai nesąmoningai ji atkartoja mamos elgesį.
Pirma, reikia identifikuoti savo jausmus, kaip Tu su juo jautiesi, ko gero, visas bendravimas vyksta nenatūraliai, galvoji šitoj situacijoje jis turėtų tą ir aną daryti, šitoj situacijoje tu jam turėtum pasakyti, kad jį myli, šitoj situacijoje reikia pakalbėti ir t.t. Bet kaip Tu iš tikro jautiesi kiekvienoj konkrečioj situacijoje? Jeigu norisi verkti Tau iš vidaus - verk, jeigu Tau norisi juoktis - juokis. Santykiai turi būti SVEIKI, nebūk su juo, jeigu Tu viduje blogai jautiesi, pasiimk gerą knygą, porai dienų išvažiuok kur nors, tiesiog nuoširdžiai pasakyk jam, kad nori pabūti viena, bet labai nuoširdžiai. Atsiribok nuo to kas buvo vakar ir išmesk iš galvos visus savo lūkesčius, kas susiję su juo ir apskritai su bet kokia gyvenimo sritim. Pagalvok, ar viską ką darai gyvenime Tau patinka, ką dar norėtum veikti, gal joga, gal šokiai, gal papuošalų darymas, galvok tik apie save ir visas mintis nukreipk tik į save.
Bendraujant su juo, neturėk jokių išankstinių nuostatų ką jis turėtų atsakyti šioje situacijoje, kaip jis turėtų elgtis, tiesiog klausyk savęs. Šituos dabartinius jūsų santykius reikia tikrai "operuoti".
Merginos siūlo teisingai, kuo daugiau pabūk viena, pagalvok apie viską, mano nuomone reikia tikrai pasistengti, kad išsaugoti žmogų, bet..reikia savo savigarbą ir pasitikėjimą savimi saugoti dar labiau. Jeigu jis tik į Tavo didžiausią turtą - savigarbą - kėsinasi, nebijok save apginti, nebijok, kas jis blogai pats blogai pasijaustų. Juk ar taip ar taip nėra ko prarasti.
Praktinis patarimas, susirask kuo daugiau veiklos, susidėliok dienos planą taip, kad tik pavalgyti spėtum. Jeigu jis suklus, atkreips dėmesį, kad kažkas keičiasi, tai pajusi, ar gerėja jo elgesys, jeigu ne, bent jau būsi padariusi viską, bus galima ramiai viską baigti, tai tikrai ne pasaulio pabaiga.
Šiaip neretai pagalvoju, kad daugelį atvejų vyro elgesys priklauso nuo moters elgesio. Teisingai rašė kažkas čia, kad reikia suteikti jam visišką laisvę. 100% tiesa. Nekontroliuoti, nepersekioti, neklausinėti kur su kuo, nepavydėti, mylėti save ir jį, nekreipti dėmesio į aplinkinių nuomones, juk visi atsakymai yra pas Tave, tik pabūk su savimi, kelk sau klausimus, pažink save ir viskas natūraliai susiklostys.
Pirma, reikia identifikuoti savo jausmus, kaip Tu su juo jautiesi, ko gero, visas bendravimas vyksta nenatūraliai, galvoji šitoj situacijoje jis turėtų tą ir aną daryti, šitoj situacijoje tu jam turėtum pasakyti, kad jį myli, šitoj situacijoje reikia pakalbėti ir t.t. Bet kaip Tu iš tikro jautiesi kiekvienoj konkrečioj situacijoje? Jeigu norisi verkti Tau iš vidaus - verk, jeigu Tau norisi juoktis - juokis. Santykiai turi būti SVEIKI, nebūk su juo, jeigu Tu viduje blogai jautiesi, pasiimk gerą knygą, porai dienų išvažiuok kur nors, tiesiog nuoširdžiai pasakyk jam, kad nori pabūti viena, bet labai nuoširdžiai. Atsiribok nuo to kas buvo vakar ir išmesk iš galvos visus savo lūkesčius, kas susiję su juo ir apskritai su bet kokia gyvenimo sritim. Pagalvok, ar viską ką darai gyvenime Tau patinka, ką dar norėtum veikti, gal joga, gal šokiai, gal papuošalų darymas, galvok tik apie save ir visas mintis nukreipk tik į save.
Bendraujant su juo, neturėk jokių išankstinių nuostatų ką jis turėtų atsakyti šioje situacijoje, kaip jis turėtų elgtis, tiesiog klausyk savęs. Šituos dabartinius jūsų santykius reikia tikrai "operuoti".
Merginos siūlo teisingai, kuo daugiau pabūk viena, pagalvok apie viską, mano nuomone reikia tikrai pasistengti, kad išsaugoti žmogų, bet..reikia savo savigarbą ir pasitikėjimą savimi saugoti dar labiau. Jeigu jis tik į Tavo didžiausią turtą - savigarbą - kėsinasi, nebijok save apginti, nebijok, kas jis blogai pats blogai pasijaustų. Juk ar taip ar taip nėra ko prarasti.
Praktinis patarimas, susirask kuo daugiau veiklos, susidėliok dienos planą taip, kad tik pavalgyti spėtum. Jeigu jis suklus, atkreips dėmesį, kad kažkas keičiasi, tai pajusi, ar gerėja jo elgesys, jeigu ne, bent jau būsi padariusi viską, bus galima ramiai viską baigti, tai tikrai ne pasaulio pabaiga.
Šiaip neretai pagalvoju, kad daugelį atvejų vyro elgesys priklauso nuo moters elgesio. Teisingai rašė kažkas čia, kad reikia suteikti jam visišką laisvę. 100% tiesa. Nekontroliuoti, nepersekioti, neklausinėti kur su kuo, nepavydėti, mylėti save ir jį, nekreipti dėmesio į aplinkinių nuomones, juk visi atsakymai yra pas Tave, tik pabūk su savimi, kelk sau klausimus, pažink save ir viskas natūraliai susiklostys.
QUOTE(nepatinka_ziema @ 2009 08 04, 17:19)
Kazkada mano drauge yra pasakiusi tokia fraze "Kam jam stengtis, jei jis ir taip turi tave visa". Pati esu zliumbekle ir tai is proto veda mano drauga. Bet as taip is visu jegu stengiuosi mokytis jas sulaikyt. Pati esu su draugu beveik tris metus ir tu pykciu ivairiu yra buve. Ir kuo toliau tuo labiau pradedu suprasti, kad vienintelis vyras islaikyti salia vyra, ir tureti ji toki, kokio nori - duoti jam laisve. Nekalbu apie ta laisve, kad darom kas ka norim, su kuo norim, negriztam per naktis ir tai normalu. Kalbu apie ta laisve, kai nebunam priklausomi nuo kito. Kai vyras zinos, jog tu puikiai galesi gyvent be jo, saugos tave. Pati esu milijona asaru isliejus, maniskis irgi nesneka niekad, nieko nesiaiskina. Bet ateina laikas, kai jis pradeda sneketi pats. Kaip kazkas sake, meilei reikia isbandymu. Leisk iseiti jam arba iseik pati. Jei myli - sugris.
Zinau, kad lengva kalbeti. Bet pati esu panasioj situacijoj dabar. Ir neleidziu sau isliet nei vienos asaros. Ir jei pribres reikalas - iseisiu. Nors del jo palikau savo miesta, seima, draugus. Issiskyrimo skausmas yra siaubingas. Bet jis isgyvenamas.
Kazkada labai protingai man patare - o tu stenkis nesistengus, jei nelemta, tai ir nebus. Cia ne karjera, kurios sieki pati. Cia kazkas daugiau. Meile - dvieju zmoniu kuriamas stebuklas.
Linkiu, kad viskas gerai butu. Tikiu, kad taip ir bus. Leisk sau pagalvoti apie tai kaip gyventum be jo. Ir as sau leidziu. Ir kuo toliau, tuo labiau issiskyrimas atrodo ne toks baisus.
Zinau, kad lengva kalbeti. Bet pati esu panasioj situacijoj dabar. Ir neleidziu sau isliet nei vienos asaros. Ir jei pribres reikalas - iseisiu. Nors del jo palikau savo miesta, seima, draugus. Issiskyrimo skausmas yra siaubingas. Bet jis isgyvenamas.
Kazkada labai protingai man patare - o tu stenkis nesistengus, jei nelemta, tai ir nebus. Cia ne karjera, kurios sieki pati. Cia kazkas daugiau. Meile - dvieju zmoniu kuriamas stebuklas.
Linkiu, kad viskas gerai butu. Tikiu, kad taip ir bus. Leisk sau pagalvoti apie tai kaip gyventum be jo. Ir as sau leidziu. Ir kuo toliau, tuo labiau issiskyrimas atrodo ne toks baisus.
Tikiuosi autore perskaitys si atsakyma.Mano nuomone geriau ir neparasysi.
Jus pati save nuvertinate,o kai pati nebejauciate savo vertes ko Jus laukiate is savo mylimojo..
Tikiuosi susitvarkysite
5 ar 10 metų.. Koks gi skirtumas? Neina kartu ramiai, gražiai pabūti bent didžiąją laiko dalį, tai kam toliau kankintis?
Jūs gi normali moteris, kad norit šilumos. Jeigu jūsų antra pusė to nesuteikia, tuomet čia jo pačio problemos,tikrai ne jūsų. Jūs turit teisę į pilnavertį gyvenimą, su apkabinimais, bučiniais, seksu, saugumo jausmu, šiluma, supratimu, ginčų sprendimu.
Siekit šito, nes niekas kitas šito, be pačios pastangų nepasiūlys.
Aš drąsiai palikčiau tokį žmogų, skirčiau dėmesį, laiką, pastangas tik sau. Mylėčiau save. Neabejoju, kad atsiras tikrasis jūsų žmogus, kuris jeigu reiks ir nešios ant rankų.
Turi būti abipusis noras išsaugoti vienas kitą, rūpintis, gerbti ir mylėti.
Manau po tam tikrų pokyčių gyvenime viskas bus DAUG geriau.
Papildyta:
Yra skirtumas tarp savęs nuvertinimo ir tarp tokio nepagarbaus elgesio iš artimo žmogaus. Suprantu, galima vieną...antrą kartą nesusikalbėti, atstumti partnerę, ignoruoti jos ašaras. Tačiau kai tai tęsiasi ilgesnį laiko tarpą, kam tuomet abu kankinti? Esu įsitikinus, jog sutikus tikrai tinkamą vyrą, jokių ašarų neliktų.
Kai kurie iš vyr. lyties atstovų labai greitai išlempa, greit pajaučia jog yra padėties šeimininkai ir matydami verkiančią savo moterį tik dar labiau suvokia, kaip viskas yra jų rankose ir jiems tai patinka. Negalima to leisti.
Be abejo, ašaras iškeisti į išdidumą būtų labai naudinga
Jūs gi normali moteris, kad norit šilumos. Jeigu jūsų antra pusė to nesuteikia, tuomet čia jo pačio problemos,tikrai ne jūsų. Jūs turit teisę į pilnavertį gyvenimą, su apkabinimais, bučiniais, seksu, saugumo jausmu, šiluma, supratimu, ginčų sprendimu.
Siekit šito, nes niekas kitas šito, be pačios pastangų nepasiūlys.
Aš drąsiai palikčiau tokį žmogų, skirčiau dėmesį, laiką, pastangas tik sau. Mylėčiau save. Neabejoju, kad atsiras tikrasis jūsų žmogus, kuris jeigu reiks ir nešios ant rankų.
Turi būti abipusis noras išsaugoti vienas kitą, rūpintis, gerbti ir mylėti.
Manau po tam tikrų pokyčių gyvenime viskas bus DAUG geriau.
Papildyta:
QUOTE(Aasimah @ 2009 08 05, 20:05)
Tikiuosi autore perskaitys si atsakyma.Mano nuomone geriau ir neparasysi.
Jus pati save nuvertinate,o kai pati nebejauciate savo vertes ko Jus laukiate is savo mylimojo..
Tikiuosi susitvarkysite
Jus pati save nuvertinate,o kai pati nebejauciate savo vertes ko Jus laukiate is savo mylimojo..
Tikiuosi susitvarkysite
Yra skirtumas tarp savęs nuvertinimo ir tarp tokio nepagarbaus elgesio iš artimo žmogaus. Suprantu, galima vieną...antrą kartą nesusikalbėti, atstumti partnerę, ignoruoti jos ašaras. Tačiau kai tai tęsiasi ilgesnį laiko tarpą, kam tuomet abu kankinti? Esu įsitikinus, jog sutikus tikrai tinkamą vyrą, jokių ašarų neliktų.
Kai kurie iš vyr. lyties atstovų labai greitai išlempa, greit pajaučia jog yra padėties šeimininkai ir matydami verkiančią savo moterį tik dar labiau suvokia, kaip viskas yra jų rankose ir jiems tai patinka. Negalima to leisti.
Be abejo, ašaras iškeisti į išdidumą būtų labai naudinga
QUOTE(agnite @ 2009 08 06, 18:30)
5 ar 10 metų.. Koks gi skirtumas? Neina kartu ramiai, gražiai pabūti bent didžiąją laiko dalį, tai kam toliau kankintis?
Jūs gi normali moteris, kad norit šilumos. Jeigu jūsų antra pusė to nesuteikia, tuomet čia jo pačio problemos,tikrai ne jūsų. Jūs turit teisę į pilnavertį gyvenimą, su apkabinimais, bučiniais, seksu, saugumo jausmu, šiluma, supratimu, ginčų sprendimu.
Siekit šito, nes niekas kitas šito, be pačios pastangų nepasiūlys.
Aš drąsiai palikčiau tokį žmogų, skirčiau dėmesį, laiką, pastangas tik sau. Mylėčiau save. Neabejoju, kad atsiras tikrasis jūsų žmogus, kuris jeigu reiks ir nešios ant rankų.
Turi būti abipusis noras išsaugoti vienas kitą, rūpintis, gerbti ir mylėti.
Manau po tam tikrų pokyčių gyvenime viskas bus DAUG geriau.
Papildyta:
Yra skirtumas tarp savęs nuvertinimo ir tarp tokio nepagarbaus elgesio iš artimo žmogaus. Suprantu, galima vieną...antrą kartą nesusikalbėti, atstumti partnerę, ignoruoti jos ašaras. Tačiau kai tai tęsiasi ilgesnį laiko tarpą, kam tuomet abu kankinti? Esu įsitikinus, jog sutikus tikrai tinkamą vyrą, jokių ašarų neliktų.
Kai kurie iš vyr. lyties atstovų labai greitai išlempa, greit pajaučia jog yra padėties šeimininkai ir matydami verkiančią savo moterį tik dar labiau suvokia, kaip viskas yra jų rankose ir jiems tai patinka. Negalima to leisti.
Be abejo, ašaras iškeisti į išdidumą būtų labai naudinga
Jūs gi normali moteris, kad norit šilumos. Jeigu jūsų antra pusė to nesuteikia, tuomet čia jo pačio problemos,tikrai ne jūsų. Jūs turit teisę į pilnavertį gyvenimą, su apkabinimais, bučiniais, seksu, saugumo jausmu, šiluma, supratimu, ginčų sprendimu.
Siekit šito, nes niekas kitas šito, be pačios pastangų nepasiūlys.
Aš drąsiai palikčiau tokį žmogų, skirčiau dėmesį, laiką, pastangas tik sau. Mylėčiau save. Neabejoju, kad atsiras tikrasis jūsų žmogus, kuris jeigu reiks ir nešios ant rankų.
Turi būti abipusis noras išsaugoti vienas kitą, rūpintis, gerbti ir mylėti.
Manau po tam tikrų pokyčių gyvenime viskas bus DAUG geriau.
Papildyta:
Yra skirtumas tarp savęs nuvertinimo ir tarp tokio nepagarbaus elgesio iš artimo žmogaus. Suprantu, galima vieną...antrą kartą nesusikalbėti, atstumti partnerę, ignoruoti jos ašaras. Tačiau kai tai tęsiasi ilgesnį laiko tarpą, kam tuomet abu kankinti? Esu įsitikinus, jog sutikus tikrai tinkamą vyrą, jokių ašarų neliktų.
Kai kurie iš vyr. lyties atstovų labai greitai išlempa, greit pajaučia jog yra padėties šeimininkai ir matydami verkiančią savo moterį tik dar labiau suvokia, kaip viskas yra jų rankose ir jiems tai patinka. Negalima to leisti.
Be abejo, ašaras iškeisti į išdidumą būtų labai naudinga
Sutinku 100%
