Ir vėl aš. Na, kad jau prakalbot apie "nešimą" ir rašymą į eilę, tai... Noriu eilinį kartą žemai nulenkti galvą prieš šio darželio direktorę. Ji buvo pirmasis mūsų sutiktas šiame kolektyve angelas. Po to sužinojom, kad visas kolektyvas čia vertas tik pačių pačių pačių šilčiausių žodžių. Mūsų auklėtojos ir auklytės nuostabios - rūpinasi kaip savo vaiku, stebi, pataria, tariasi. Esam be galo joms dėkingi visa šeima ir visa giminė. Kad nekiltų nereikalingų klausimų, parašysiu, kodėl direktorė - mūsų angelas. Vaiko diagnozė nukrito kaip akmuo iš dangaus - netikėtai, nepasiruošus susidurti su tokiomis problemomis, vis galvojom, kad dar mažas, dar kalbės... Metus lankėm kitą darželį (na, sekasi mums su išskirtinai gerais kolektyvais

), sužinoję diagnozę ėmėm mąstyt apie spec. daržiuką. Ir štai - mes ČIA. Vasaros pradžioj susiradau kontaktus, nuvažiavau pas direktorę, papasakojau mūsų bėdą. Ir, mergytės, nuo rugsėjo mes - jau šio puikaus kolektyvo globoje. Be eilių, be išankstinių registracijų, be storų ar plonų vokelių. BE NIEKO. Tik su vaiku ir begaliniu tikėjimu, kad galima jam padėti. Nuostabi, šilta, žmoniška, jautri vadovė. Gal skystokai nuskambės nesusidūrusioms su vaiko raidos bėdomis, bet kasdien dėkoju Dievui už galimybę, kurią mums suteikė visų pirma direktorė, o po to ir grupės darbuotojos bei visas dirbantis kolektyvas (logopedė, spec.pedagogė, kinezioterapeutė ir visi visi ten dirbantys) - tai žmonės, tikintys kartu su mumis. Didžiausias pasaulyje AČIŪ joms visoms.