Įdomiai diskutavome senos temos pabaigoje apie skausmą.
Būtų galima pratęsti...
sėdžiu ir galvoju. parašiau , kad negalima.Bet ištryniau 
gerai pagalvojus, turbūt galiu pasakyti , kad išmokau. ne tai kad nejausti skausmo, bet nebereaguoti į tokius dalykus, kurie kelia man skausmą.turbūt išmokau labiau save saugoti.
gerai pagalvojus, turbūt galiu pasakyti , kad išmokau. ne tai kad nejausti skausmo, bet nebereaguoti į tokius dalykus, kurie kelia man skausmą.turbūt išmokau labiau save saugoti.
Nelaiminga meile,skaudi isdavyste,issiskirymas - tai skausmas,kuri reikia issilaizyti ir kuris praeis. Su laiku palengva,bet sis skausmas pasitrauks. Nei vieno cia nera,kuris sio skausmo nepazino.
Bet praradus vaika,auginant neigalu vaika.... stai tikrasis skausmas - jis nepraeis niekada,nuo jo - neapsisaugosi,prie jo - neprirasi,neuzmirsi,neprisitaikysi.Tai kasdieninis skausmas.
Ar galim butu palygint vaikelio mirties metines ir skirybu? Tad,meiles skausmas mano galva privalomas gyvenimo etapas nuo kurio niekas nepabegs ir nereikia tam skirt per daug reiksmes,nes tai tikrai-tikrai praeis.
Bet praradus vaika,auginant neigalu vaika.... stai tikrasis skausmas - jis nepraeis niekada,nuo jo - neapsisaugosi,prie jo - neprirasi,neuzmirsi,neprisitaikysi.Tai kasdieninis skausmas.
Ar galim butu palygint vaikelio mirties metines ir skirybu? Tad,meiles skausmas mano galva privalomas gyvenimo etapas nuo kurio niekas nepabegs ir nereikia tam skirt per daug reiksmes,nes tai tikrai-tikrai praeis.
o cia juokaut galima ? 
Neskaičiau diskusijos, bet į klausimą pabandysiu atsakyti. Pirma mintis buvo kad negalima, kad galima tik paslėpti, užmaskuoti, nustumti giliai giliai. Bet ilgiau pagalvojus, tai kodėl ne? Lygiai kaip išmokstama nejausti meilės, kaltės jausmo arba gailesčio, tiesiog paversti tą nejautrą savo įpročiu ir tiek. Bet žinoma, tai būtų jau kažkaip ažmogiška - nejausti skausmo. Bet kas iš mūsų gali pasakyti, kas yra žmogiška, kas yra žmogus?...
QUOTE(wit @ 2009 08 07, 14:50)
sėdžiu ir galvoju. parašiau , kad negalima.Bet ištryniau
gerai pagalvojus, turbūt galiu pasakyti , kad išmokau. ne tai kad nejausti skausmo, bet nebereaguoti į tokius dalykus, kurie kelia man skausmą.turbūt išmokau labiau save saugoti.
gerai pagalvojus, turbūt galiu pasakyti , kad išmokau. ne tai kad nejausti skausmo, bet nebereaguoti į tokius dalykus, kurie kelia man skausmą.turbūt išmokau labiau save saugoti.
Ar galit konkreciau?
Trintuk,humoras beveik visur sveikitinas.
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 16:04)
ale tai ka as cia vienas dziauksiuos kai visi liudes..
V Lanzbergis
QUOTE(trintuks @ 2009 08 07, 15:07)
Landzbergis = skausmui?
<Peliauckų Jadze>, su visa derama pagarba tau, noriu paklaust. Apie ką tema? Jei nespėjai buvusioj temoj kažkam atsakyt, arba išklausyt atsakymo, nebūtina kurti naujos. Duok maitvanagiams kokią seną.
Mes ką tik pradėjom kalbėt, kaip jau nebeįmanoma kęstis tokio lygio diskusijų.
bet jei nedaeina mums patiems, kaip naujesniems nariams bus aišku?
Tema ne vietoj. Tema apie nieką.
Mes ką tik pradėjom kalbėt, kaip jau nebeįmanoma kęstis tokio lygio diskusijų.
bet jei nedaeina mums patiems, kaip naujesniems nariams bus aišku?
Tema ne vietoj. Tema apie nieką.
QUOTE(Mintibutė @ 2009 08 07, 15:59)
Bet praradus vaika,auginant neigalu vaika.... stai tikrasis skausmas - jis nepraeis niekada,nuo jo - neapsisaugosi,prie jo - neprirasi,neuzmirsi,neprisitaikysi.Tai kasdieninis skausmas.
Ar galim butu palygint vaikelio mirties metines ir skirybu? Tad,meiles skausmas mano galva privalomas gyvenimo etapas nuo kurio niekas nepabegs ir nereikia tam skirt per daug reiksmes,nes tai tikrai-tikrai praeis.
As nezinau ar tai galima pavadinti skausmu. Ar tai buvo skausmas? ar man skaudejo? As neturejau laiko analizuoti kaip ten yra man tuo kartu viska grudau, kisau kazkur gilyn, viska atidedama - paskui, po to, kada nors. O tada tada tiesiog reikejo gyventi, dirbti, eiti, keltis, pakelti, apversti, zonduoti, nepamirsti klausyti, girdeti, matyti. Ar tai labai jau prasminga. As zinojau, kad visa tai turi pabaiga, labai aiskiai supratau, kad pabaiga yra- akivaizdziai, fiziskai tai jutau, kad visa tai juda i pabaiga. Kai jis isejo...visa tai ka as atidejau rytdienai, visa tai tapo beprasmybe, man to nereikejo. Man palengvejo. Paskui buvo keletas metu saves ieskojimo, ieskojimas buvo skausmingas, ilgas su uzstrigimu , ir vel is naujo, atejo supratimas, ad as astuonerius metus kazkur praleidau, kad gyvenimas( o gal as ji) tiesiog ap4jom mes vienas kita pro sali. Ar as mylejau ji, as nezinau, as zinojau kad as privalau, as beprotiskai norejau gyventi pati ir tiek. Man nebuna liudna per metnes, man neskauda kad nebuvau su visais tuos astuonis metus, dabar neskauda. Kol ieskojo saves, tada labai skaudejo- labai.
QUOTE(suntea @ 2009 08 07, 15:15)
Mes ką tik pradėjom kalbėt, kaip jau nebeįmanoma kęstis tokio lygio diskusijų.
bet jei nedaeina mums patiems, kaip naujesniems nariams bus aišku?
Jus turit du nikus?
