QUOTE(Krysta @ 2009 08 10, 12:12)
O kam Jums reikalingas toks lyginimas? Skausmas yra skausmas. Kiekvienam jis labai individualus. Gyvendami įgyjame patirtį, tad tai, kas atrodo teisinga šiandien, neatrodys teisinga rytoj. Aš nieko nesirenku.
Praradus žmogų - ar po išsiskyrimo, ar po netekties, į jo vietą kito nėra. Tenka keisti savo požiūrį į esamą situaciją ir gyventi - jau kitaip. Atsiradęs vyras neužgydo skausmo, lygiai taip pat kitas vaikas.
O kaip nelyginti? Man pirmos meiles isdavyste kadaise atrode tragedija - kuri dabar nekelia jokiu emociju....Bet,pasimires senelis visada sukelia sirdgela.Vat ir palyginimas.Mane isdave mylimas zmogus ir neteisingai atleido is darbo.Ir cia ir cia skauda - bet skirtingai.
Labai jau cia sureiksmintos tos skirybos..as laikaus tos nuomones Karalius mires - tegyvuoja karalius.Juk prarast vyra - ne pasaulio galas.Taip,sumaistis,sudauzytos svajones,sugriautas namas ir kt begalybe skausmo.Bet tai praeina ir gal nereikia saves nuolat analizuot ir ieskot atsakymu-klausimu,priezasciu-pasekmiu.Prie ko tai veda,prie pasveikimo ar prie chroniskos ligos?