Debatų tema maitinančioms MP ir mišinukais

Nežinau, nemaitinau mišinėliu.

taip jeigu maitinimas krūtimi be vargų aš irgi už tai. Na bet man baisesnių gyvenime momentų dar nėra buvę. Ir dar kartą pasakysiu tą patį-nieko taip nebijojau prieš apsispręsdama turėti kūdikį, kaip maitinimo krūtimi. O jeigu kam tai tik geriau aš žinoma už. Bet kai patarinėjama kankintis, aukotis...nu nesuprantu šaudykit jūs mane.
Papildyta:



Tada užduosiu kitą klausimą. Kai vaikelis atsisakys krūties, tai jo tada jau nebeglausit prie krūtinės?
Ir sakau aš tai nepiktai, bet man tokie pasisakymai kelia juoką. Na taip atrodo, kad tik maitinimu prasideda ir baigiasi motinystė.

Taip tikrai nesakiau ir niekad neišgirsit manęs taip sakančios.
Tačiau šiuo atveju kalbam apie mažuliukus kūdikėlius, ir jei jie nusiramina prie krūties, vadinasi, toks būdas jiems yra priimtiniausias. Kai vaikas atsisako krūties, dažniausiai jau būna pasiekęs tokį amžių, kai nusiraminimui gali pasitarnauti ir žaisliukas, juoką kelianti mamos/tėčio grimasa ar tiesiog mamos apkabinimas.

o jei tas mazas kudikelis neatsisako, o mama negali maitinti?

Na, maniškė situacija buvo šiek tiek kitokia, bet krūtis kaip nusiraminimo būdas taip pat neveikė. Tokiu atveju ieškoma išeitis iš padėties, taip gal tą reikalą pavadinčiau. Priglaudimas prie krūtinės, sūpavimas, mylavimas.
Man rodos, neteisingai mane supratot. Aš tik paprieštaravau Erszebeth dėl jos teiginio, kad krūties siūlymas nusiraminimui gali būti vėlesnio nervinio valgymo priežastis. Jei vaikutis ima krūtį nusiminęs, tai ne valgyti greičiausiai nori, tiesiog griebiasi to būdo nurimti, kuris jam yra priimtiniausias. Tačiau natūralu, kad MP nemaitinančios mamos vaikutis paguodos ieškos ir ją gaus kitaip. Juk dauguma dalykų yra įpročio reikalas. Netgi MP maitinanti mama ne visada siūlo krūtį verkiančiam vaikiukui. Jei ji jį guos kažkaip kitaip, tai, laikui bėgant, jis prie to įpras ir būtent taip prašysis guodžiamas.

Kiekvienas iš savo "varpinės" kalba. Pakalbėsim po dešimt metų, kai tavo mergytė paaugs.
Papildyta:


Tai koks skirtumas kuo maitini? Ar mišinukais maitinami vaikai nesūpuojami,nemyluojami, Ar jie kitaip mylimi?

Papildyta:

O apie ką kalbėsim?

Su tuo nusiraminimu tai kaip... jeigu mažas kūdikėlis verkia, reikia bandyti atspėt dėl ko jis verkia, bet ne kiekvienu atveju siūlyti krūtį. Jeigu pavyzdžiui pučia pilvuką, soskė tinka geriau, jeigu trina akytes, vadinasi nori ne valgyti, bet pavargo ir reikia paguldyti miegučio, na ir taip toliau.

Taip apskritai paėmus bent jau mūsų atveju tai mano mergaitė verkia žymiai mažiau kai įsivedėm griežtesnį valgymo grafiką - ir laiko lieka daugiau tyrinėt aplinką vietoj to kad ieškot kaip čia dar užvalgius. Vaikam visgi reikia kažkokios rutinos, visiškas chaosas nėra gerai.

Aš tą puikiai žinau, bet kalbėjau apie tuos atvejus, kai krūtis veikia grynai kaip nusiraminimo būdas verkiančiam kūdikėliui (kai ne pilvuko pūtimas ir ne dar koks biesas užpuola. Būna tokių verkimų "iš dangaus").
Tiesą pasakius, visada pavydėjau toms mamytėms, kurių vaikai nusiramindavo, gavę krūtį (tai ypač patogu, kai kūdikėlis neramus ne namie), nes maniškei tas būdas netiko.

Beje, apie valgymo grafiką: mūsų dukrytė jį įsivedė pati. Valgydavo maždaug kas 3 valandos ir net nebandyk siūlyt dažniau. Na, atvejai, kai valgydavo kas 6 valandos, irgi ne išimtis būdavo. Įdomi valgytoja ji...

siaip uz maitinima krutimi buna ir baisesniu dalyku, pvz netekti savo pirmagymio..sako buvo sveikas, bet teko gimdyti negyva...o paskui niekam nereikalinga lasnojancia nuo pieno krutine verziaus, kad tai sustabdyti..baisu..bet tai jau praeitis..baisu butu netekti savo artimo zmogaus, del kokios nors banalios priezasties..as vis bandau nugaleti baime nardymui= teko skesti....na kaip cia teisingiau pasakyti...zindymas nieko nesiskiria nuo bandymo panerti ar susitaikyti su netektimi..ar kokio nemalonaus, bet svarbaus darbo, bet kokia mums duodama situacija YRA DARBAS SU SAVIMI...ir kaip sako budistai: sugebek izvelgti tame sau fun'o:) tad as kartais pagriauziu nagus, nes tai zveriskas darbas, bet pasiramini, paramina MB, ir toliau darai kas reikia...nes tai, kaip loterijos bilietas..pries islosiant reikia ji dar nusipirkti...
o siaip nu visko buvo...ir jokie internetiniai paistalai neprisidejo prie to, kad zindyti ir ismokti zindyti teisingai...gal man pasiseke- klinikose sutikau saunia zindymo specialiste, kuri tris kartus nepatingejo paskaityti mums su vyru savo paskaitos ir parodyti ant vaiko praktiskai- gal jai pagailo, mano nuzulintu, kraujuotu speneliu
(nuvariau juos per savaitgali)..paskui eigoje buvo ir latakeliai uzsikimse nuo vienodos pozos ir ne viena karta...bet kaip sakiau..tai iveikiama, Man neteko girdeti, kad pas zindomus vaikus butu svorio problemu ....vaikas pasiima tiek kiek jam reikia..nes siaip ar tai jam reikia gerokai pasidarbuoti kol issciulpia savo maista...misinukais nutukinti zymiai lengviau..ju sudetis labiau pagerinta..MP juk diena riebesnis, nakti liesesnis..viskas reguliuojasi savaime.
O SOSKES man neteko naudoti..tiesa sakant as nelabai supratau, kokiais atvejais jA reikia duoti...issivertem be jos..nes viskas pasimirsta..dekui.

pasiskaityk kelis puslapius atgal, kai rašiau, kad mano MP maitinamas mažius metų svėrė 16 kg, per pirmus mėn, kai maitinau tik MP priaugdavo po 1,5 ir daugiau. Ir iš savo aplinkos žinau bent keturis tokius atvejus- maitinti MP turi viršsvorius net nuo pirmų mėn. Vienai mergaitei nuo 1,5 metų liepta taikyt dietą ir mamai pasakyta, kad per daug riebus jos pienas, todėl ir antsvoris atsirado maitino iki metų panašiai.