QUOTE(Onuliux @ 2010 06 12, 01:16)
Skaitau ir nieko naujo neperskaiciau... teorija yra viena, o praktika visai kas kita...

deja, bet ir maniskis nesileidzia valomas... turi 6 dantukus, ir kur veliau isdyge jie tokie baltuciai, o patys pirmieji, jau lyg ir nebe tokie baltuciai... nesinoretu karieso.... grozio tikrai nepriduos.
Visi tik ir siulo (zurnalai, gydytojai, mamos) valyti su merliuku - bandziau, net ant suvilgyto merliuko ir pasta pateplioju, ziaukcioja net, nuo to jausmo, kai as pirsta su merliuku i burna bandau ikisti, iki dantu niekaip neprisikasiu....
Su sepetuku patinka kol kas makaluot po burna, bet tai duoda nulini rezultata... kai mato, akd as valausi, net dreba kai nori mano sepetuka atimti... - kai sakau - džyru džyru - ziojasi, bet kai bandau dantis pavalyt - ciaupiasi. Iki rekimu kartais... o man tai liudna - kad as neatsakinga mama, vaiko dantu nesugebu isvalyti. Pas dantiste buvom - tai grieztai sako - jau BUTINA valyti, ir beje, pakomentavo, kad uz vaikus tevai turi valyti dantis iki 6 m. (kaip kuri cia mama rase, kol neismoks rasyti)... va
ai, dar turim ir ta silikonini antpirsti, bet ir to neleidzia i burna ikist.... nezinau kokiu dar stebuklingu budu rasti.
Kaip gali kazkokia dainele dainuoti, kai laikai vaika ant ranku vonioj, nepatogiai, net nezinau... nebent tada ne vonioj ta ritutala daryti, bet koks tada ritualas, jei ne vonioj, vaikui turetu tai asocijuotis su vonia... na, cia mano nuomone.... arba kazkokiu uzkalbejimu imtis - juk vaikas dar tiek ir tiki tavo pasakom, kai jam 1 metai tik sueje...
gal dar kas kokiu genialiu minciu pazertu?
Visų pirma, užuojauta...
Mūsų dantų valymosi ritualas toks. Vaikas (1,5 m.) guli ant vystymo lentos ir rėkia sukąstais dantimis. Tėtis laiko rankas ir kiek pavyksta - galvą, kad nesukiotų. Aš ant vienos rankos piršto maunu silikoninį antpirštį ir atplėšusi dantis sugrūdu jį tarp krūminių vienoje pusėje, kad negalėtų pilnai sukąsti. Tada kita ranka su šepetuku ir pasta valau kitą pusę viršuje ir apačioje, po to silikoninis šepetukas keliauja į išvalytą pusę, o aš valau kitą. Kiekvieną dieną - daug riksmo ir ašarų. Kartais būna ir kraujo, nes kai muistosi, liežuviu stumia šepetėlį lauk, ne visada pavyksta išvalyti švelniai, prisitaikant, nespaudžiant, kur nereikia. Bet kitokiu būdu neprisileidžia, o nevalyti juk negalima... Pavyzdžiai nedomina, pati su šepetuku "valosi", kaip jau aprašyta - nučiulpia ir pamakaluoja. Valyti pradėjom maždaug nuo pusės metukų, pradžioje leidosi, po to kandžiojosi, bet kol dar nebuvo krūminių, įkišus pirštą dantenų suspaudimus buvo galima kentėti. O kaip palengvinti šitą procedūrą dabar, ir kaip neatbaidyti nuo dantų valymosi visam gyvenimui kaip nuo kažkokio košmaro - neįsivaizduoju

Juk ateis laikas, treji metai ar septyneri, kai neišlaikysim ir jėga...