QUOTE(antuke @ 2009 09 10, 20:41)
ir noreciau tikrai suzinoti, kaip kitoms pavyko pereiti visa nestuma po netekties.. Ypac kai netektis ivyko, kai vakelis buvo gimdoje ir gydytoja pasake, kad sirdute nebeplaka.. Nes dabar man ziauriai uzsifiksave tie zodziai: "man labai gaila.. nematau sirduciu".. kai tik einu apziurai, tai net vidurius susuka is baimes, kad tik tu zodziu neisgirsciau..
As kaskart eidama ir guldama echoskopu (nors kau kaip minejau anksciau, vaziavau i kmuk kiekviena 1-i ir 4-i, t.y. du kart per sav) galvodavau, kad jau dabar bus viskas

ir viena mintis budavo, ar gyvas

gydytojas sakydavo, negaliu uzciuopt vaikelio sirdeles, nes mano sirdies ritmas permusdavo viska

mamytes, baimes visu vienodos

laikykites
Rugseje

jetau kaip gaila, liudna...neturiu zodziu, tik zinau kaip yra...kai patikejus stebuklu...
Dado, man ir KMUK klause gal reikia pagalbos, bet as nesuprantu ir nepriimu tokiu pagalbu, nu kas gali ka padet tokioj netekty. Niekas! Nieko! Aceit kad gydytojas pasakys, viskas bus gerai, tai tik dar daugiau sunervins

... Kadangi vyresneli nedaug temaciau, buvau su juo, tai mazyliuka nepaleidau is akiu, ejau ir ejau, ejau ir ejau...ir ziurejau, zinojau kad neturesiu jo

ir prasiau kad gydytoja pakviestu, kai bus jau... ir pakviete... ir tiesiog mums ant ranku mazyliukas uzgeso

dziaugiuos (labai netinkamas sis zodis) kad islydejau