QUOTE(miilita @ 2009 09 11, 00:43)
tik savo dukrytei dėkoju, kad apsaugojo savo broliuką ir leido jam pas mus ateiti... kad ir anksčiau, bet dabar jis kartu... mano maža paguoda... žinot kai pamačiau savo sūnytį visiems pasakiau, kad sesutė jį pabučiavo ir liepė jau eiti, nes man jau buvo per sunkus kiekvienas vizitas pas gydytoją, gal mano nervinė būsena ir iššaukė, kad išnešiojau tik 36 sav... nežinau ar būtų viskas gerai, jei jis būtų padelsęs... mažylis gimė su dėmele kaktoje - ir aš tikiu, kad tai mano dukrytė pabučiavo išleisdama jį pas mus... taip ji jį apsaugojo...
Miilita,
Labai paliete tavo zodziai sirdi.. Jie tokie liudni ir kartu pilni meiles bei tikejimo.. Tikejimo, kad sesute saugo savo broliuka..
As irgi tuo tikiu, kad gal mano dukrytes saugo savo broliuka.. Ir negaliu visiskai atsiriboti nuo religinio tikejimo, ar kaip cia pavadinti.. Nes jei nebetikesiu Dievu, tai nebetikesiu ir pomirtiniu gyvenimu, o tai atims ta mazyte vilti, kad kazkada kazkada as galesiu apkabinti savo dukrutes danguje..
O slapuke esu ne be pagrindo.. Po mergyciu netekties, turejau dar viena netekti.. Ji buvo ne tokia skaudi, bet ji moraliskai beveik suzlugde ir ateme bet kokius norus bandyti sulaukti kito vaikiuko.. Kai dvi netektys is eiles, jau sunku rasti drasos.. Dekoju Dievui, kad gavosi netyciukas, nes tikrai nebuciau ryzusis bandyti.. Ir dabar dar vis sunku patiketi, kad gali viskas vykti gerai ir sekmingai..
Ir dar.. Kazkaip keista, kad daug merginu siame forume patyre netekti butent 2007 metais.. Ir net kelios is musu laidojom savo maziukus net ta pati menesi.. Mano maziukes irgi dangun iskeliavo 2007 rugsejo menesi..