Tėvų nuogumas vaikų atžvilgiu (du)

Ne pirma karta matau sventa pasibaisejima SM publika, t.y. proletariatu Ir ka, jus, tokia pakyleta, cia veikiate Jus kartais ne ex Norge? Geros drauges butumet
O tema liuks Ypac Ilgaplaukes postai palinksmina Tokios visais atzvilgiais blondines dar nebuvau realybej sutikus Teskite, prasau

O, galim pazaisti. Jus man sakykit, kas neimanoma, o as-vualia- padarysiu tai imanoma.

Kas ten pirma eileje- meilute? Vaikas klykia uz duru, kai eini i WC, todel neimanoma jo nepasiimti kartu? Abra kadabra- nunesi vaika i jo lovyte ar manieza, pridedi zaislu, ir turi 5 minutes sau garantuotai.

Ragnez vaikas galvos nesiprausia, jei salia mamos nuogos nera? Abra kadabra- nunesi i dusa vaikiska kedute plastmasine, pastatai, ant jos sedi vaikas, ant tokios kedutes labai patogu atlosti galvyte- idealiai, ne vienas sampuno ar vandens lasiukas i akis nepatenka, patikrinta; mama uz atidarytu dusho duru, su drabuziais , su dushu isplauna galvyte.

Kam dar stebuklu?

maka, kad esu norge- tai sena naujiena, visas forumas, kam idomu ar svarbu, jau seniai zino. O vat kas yra maka- deja, negaliu prisiminti... Nei rasymo stilius, nei nickas man absoliuciai nieko nesako. Yra kuo didziuotis? O mano atpazinima (jei tik jis nesuvaidintas) priimu kaip komplimenta- tam, kad identifikuotu is tukstanciu, reikia tureti labai aisku, gryna charakteri. Pamaloninot.

Kiekvienas vaikas individualus ir tai, ką Jūs čia parašėte galbūt tiko Jūsų vaikui (ams), tačiau lygiai taip pat gali visiškai netikti kitam vaikui

Nežinau, kiek metų meilute's vaikui, tačiau maniežas ar lovytė su žaislais tinka tik ribotą laiką ir tai ne visuomet. Maniškio pvz. niekada nenuramindavo "pasodinimas kažkur ir apkrovimas žaislais"... na, gal max 20 sekundžių Apie penkias minutes pasvajot būčiau galėjusi (išskyrus retas išimtis ar dienas, kai vaikas būdavo itin geros nuotaikos).

O 2,5 m vaiko pasodinimas į kėdutę duše man atrodo iš viso iš fantastikos srities Maniškiui dar ne taip senai tiek buvo. Žinau, ką sakau.

P.S.: Aš nesakau, kad nėra išeities kitos, kaip tik lipti kartu ar vestis vaiką į tualetą. Tačiau nei Jūs, nei kas kitas nesugebės pateikti universalaus recepto, kaip tai padaryti. Kiekviena šeima, kiekvieni tėvai suranda optimaliausią variantą sau ir savo vaikams. Ir jei kurį laiką tai yra ėjimas kartu, nematau čia nieko tragiško ar siaubingo.

Jūs jau nesupykit, bet jei vaikas nesugeba 5 min. pabūti vienas, ta prasme be mamos dėmesio, pažaisti, kažkuo užsiimti, tai nežinau, nežinau ...kas tai išlepimas, besąlyginio dėmesio reikalavimas, manipuliacija, net nežinau. Kita vertus jei jis nemokiNtas ,,paleisti ,,mamos į tuliką ar dušą, tai taip ir bus. Nuo mažiuko, pamažu reikia mokinti, kad ir mama turi savų poreikių ir bėdos nebus. Patikėkit įpranta ir sveikas gyvas palieka kol mama kakoja VIENA.

... ir dar galiu prideti, kad pradzioj toks metinukas ar dvimetukas klykimais issireikalaus is tokiu mamu kartu eiti i WC, o veliau desimties kels isterijas, jei mama sumastys su teciu dviese (be vaikelio! oioi) pasilinksmint koki vakara, vieni per barus pavaikscioti ar isvaziuoti romantiskam savaitgaliui. Auginates problema.

matai, duse veikia visai kita abra-kadabra as muiluojuosi galva, per veida bega vanduo, ir vaikas daro ta pati, ty mane kopijuoja. neabejoju, kad sitas etapas labai laikinas ir vandens, begancio per veida, baime netrukus bus pamirsta. idomiausia, kad sito proceso svarbiausia aktualija yra ne nuogumas, o vandens baime ir galimybe ja iveikti prausiantis su mama (ty saugiau).

nesamone - maniskis iki treju gal, nu iki 2.5 tai tikrai maminciu buvo - niekur manes nepaleisdavo, visad kartu, o jei tik dingdavau is akiracio - tuok klykimai - ir ka - vaikiui 11 metu tuoj - nebeina su mani net i parduotuve, ka jau sneket apie pasilinksminimus - turi savo draugu - ir va siandien pasiuliau nueit visiems kartu i kavine atsvest naujos mokyklos pradzia - tai paklause gal gali su draugais po pica suvalgyt - zodziu ner problemos
o mazoji tai ir WC eina kartu ir i vonia su manim - ji gali zaist viena ir pakankamai ilgai, jei as esu tame pat kambary, miegojom vienoje lovoje iki 2.5, iki 2 tai kartu turedavau eit gult - bet isaugo ir tai - miega net kitam kambary jau, o va dar tebeina visur su manim - matyt jauciasi nesaugi kazko, tik uzmato kad neber manes kambary - puola ieskot, neranda klykia, paskui jau labiau saugo - bet zinau kad tai laikina - ne visi vaikai vienodi - vieni ir kieme bega kaip laukiniai, rankos neduoda - spek vaikyt (ir nemanau kad tai nenormalu - tiesiog toks vaikas), o va maniskiai visad eidavo isikibe i ranka - nesu gaudzius, vaikius - tiesiog tokie vaikai

Oi ne. Man nei idomu, nei svarbu, neseku SM pletku O del to gryno, aiskaus charakterio - klystate. Begalinis susireiksminimas - jusu isskirtinis bruozas, is kurio ir atsimenu.

Nu jei nežinot, tai kam kalbat? Nei Jūs mano vaiką, nei mane pažįstat, nei Jūs žinot kas ir kaip pas mus vyksta. Parašiau, kad mano vaikui lovelė ir žaislai, kaip priemonė "nusiraminimui" netikdavo niekada, o Jūs jau globalines išvadas padarėt Aš atradau savas priemones šiai problemai spręsti, jei jau kam įdomu (ką, tarp kitko ir paminėjau, bet gal neskaitėt iki galo ). Ir tai nebuvo žaislai ir maniežas.

Dauguma ir mokina. Pamažu. O tas tempas kiekvienam vaikui skirtingas ir savas. Jei Jūs norit ir pageidaujat savo vaiko "mokinimą" forsuot tam, kad "pritempt" jį prie kažkokių tai standartų (a la ant puoduko turi sėst nuo 6 mėn., vienas atskiram kambary miegot nuo 3 mėn., vienas nusiramint ir užmigt privalo nuo dar kažkokio tais laiko, nematyti mamos nuogos krūties nuo 9 mėn ir t.t. ir pan.), tai valio - pirmyn. Migdykit vaikus ferberio (ar dar kokiais tai metodais), riškit prie puodukų (kažkurioj temoj atradau, kad kažkur taip daro, kad pripratintų ), palikit juo rėkt kuo ilgiau jau nuo pat gimimo, kad tik neduok die nepriprastų prie dėmesio, nenešiokit, kad nepriprastų, darykit ką tik norit. Ar kas trukdo? Aš gi linkusi stebėti savo vaiką ir išlaukti momento, kada būtent jis (o ne vadovėliai ar SM sudaryti grafikai) bus pasiruošęs išmokti tai, ką reikia. Jei mano nepilnai metų vaikas cypia pasodintas ant puodo, aš jo necypinu. Jei mano vaikui nepatinka sėdėti lovytėje apkrautam žaislais, aš jo taip ir nepalieku. Aš ieškau kitų priėjimų, kitų užsiėmimų, kitų išeičių, o jei matau, kad mano pastangos kol kas bevaisės, trumpam atsitraukiu ir palaukiu, kol tam ateis laikas. Ir nereikia čia iš š... pūsti didelio burbulo



Nu va, matot, kaip man blogai Net nežinojau Maniškiui ketveri - jis nekelia isterijų nei dėl ėjimo kartu į WC, nei dėl to, kad tėveliams (ar vienam iš jų) reikia kažkur tai išeiti Ir nuoga aš su juo nesimaudau beigi į tualetą neinu, po namus nuoga nevaikštau. Ramiau?

Šiaip jau burbulą išpūtėte jūs

Tadu galiu prisitaikyti savo posakį sau

P.S.: Skaityti mano rašliavą ramiu tonu ir su šypsena

Taip ir padariau