Siaip buvo tikrai malonu ir idomu tortuka ruosti (netgi nepaisant fakto, kad jis skirtas kitai kepejelei is musu tarpo, ir jos pacios tortai yra oi, kokie!). Gal didziausias malonumas buvo tame, kad darbelis toks "rankinis" gavosi -- balandziai paruosti be jokiu formeliu ar isvis jokiu pirktiniu priemoniu (sparnams tiesiog pjausciau siaurutes juosteles ir klijavau viena prie kitos, kuneliai konditeriniu svirkstu puosti, ir t.t.). Na, o spalvytes bei gelytes tortui stengiausi parinkt kiek imanoma atsizvelgdama i tai, kas prie sirdies uzsakovams.

Tokie tat dalykai pries pristabdabt fabrikeli









