
Tik dėl įsisenėjusių įsitikinimų baidomasi bijūnų ir rūtų, nežinojimas taip pat blokuoja pasirinkimą. Viskam reikia laiko, supratimui, susigyvenimui - taip pat. Kertinius akmenis padėti reiktų jau gerai žinant, kokį vaizdą norėsis matyti ateity, smulkesnės detalės gali keistis - augalų tokia galybė, kad varijacijų gali būti ne viena ir ne dvi.
Kiemas ir jo atskiros zonos, tai lygiai tokie patys kambariai ar pagalbinės patalpos. Vieni skirti poilsiui, kiti kažkam sandėliuoti, gamybinei veiklai, tačiau bendra visuma vienaip ar kitaip turėtų būti išlaikoma.
Aišku, vidaus detalės neauga, trąšų ir palaistymo nereikalauja, bet kaip įdomu stebėti augimą, žeidų skleidimąsi.
Jau nupirktus augalėlius dar galima pasodinti kur nors kitur kartu su vazonėliais, nieko jiems per žiemą nenutiks. O per rudenį ir žiemą susigulės visos mintys. Reikia domėtis pačiai. Ką čia mes parašom, taip pat reikia laiko suvokti. Beje, mes jau daug dalykų esam savu kailiu patyrusios, ir susidūrusios su pačių ar kitų daromomis klaidomis. Todėl patarimus reiktų ir priimti tik kaip norą apsaugoti nuo galimų klaidų.
P.S. šilropių sodinimui ( sukišti negražus žodis

