Itin skaudi tema, nes pati tai isgyvenau, ir visai neseniai.
Skirtumas tik gal toks, kad as suzinojau ne po savaites - suzinojau po puses metu. Uz tai, kad neistikimybe taip ir liko tik emocine, net, matyt, tureciau "padekoti" jai - kad nesusidomejo ir neprisileido kaip vyro, o vis laike per "draugo" atstuma... Ir tikrai zinau, kad neistikimybe buvo tik emocine - ne vyru patikejau, o issiaiskinau pati ir tikrai zinau.
Kad emocine neistikimybe daug skaudesne uz fizine - tikriausia tiesa. Be komentaru.
Jokiu budu jai neskambinau ir jos neklibinau. To betruko. Tai ji yra "antroji", taigi as stoviu ir stovesiu auksciau. Beje, ji apie mane visuomet zinojo.
Pamenu, pirma mintis buvo tokia - ka, atsirado, matai, panelyte, gyvenimu patenkinta, sijoneliu pamojavo, pagailejo ir drauge pabuvo, ir todel as dabar atiduosiu savo vyra, 7 su juo praleistus metus, suplanuota seima? Ne, neatiduosiu. Lengva jai, tik del saves gyvenant, niekuo nesirupinant, smagiai su juo bendrauti ir buti visada linksmai, maloniai ir nepavargusiai - jai nereikia rupintis jo buitimi, jai netenka matyti jo pervargusio ir pikto, jai netenka su juo gyventi realiai ir spresti iskilusiu problemu, jai tereikia tik su juo po kavines lakstyti, telefonu kalbetis, graziai atrodyti ir pas draugus kartu vaikscioti.
Pakeliau triuksma, pasakiau, jog viska zinau. Tegul zinosi, kaip nori, kol kas noriu ramybes, o veliau pagalvosiu, ar iseiti. Kad ir nedaug, visgi turi laiko apgalvoti, apsispresti, pasirinkti ir savo sprendima aiskiai visiems parodyti ir irodyti.
Ir mylejau tik save. Galvojau tik apie save. Nuolat buvau uzsiemusi - tuo, kas naudinga man, tuo, kas idomu man, kad tapciau dar grazesne, protingesne, veiklesne, turtingesne ir idomesne pati sau, nei esu. O juk ir taip esu fantastiska, velniai rautu. Beje, neteigiu, kad taip uzsimirsti buvo lengva. O tuo labiau, zinau, kaip nelengva neklausineti, nekaltinti, nepykti. Bet imanoma.
Ir jis pasirinko. Ir savo sprendima aiskiai parode. Ji dingo is mano ir jo gyvenimo bei minciu. Statomes nama, planuojame vaikuti. Jauciuosi puikiai, nes turiu viska, ko man reikia ir pati sau patinku. Jei butu nutike priesingai - buciau i jo vieta radusi kita kandidata.
Kaip ten bebutu. Zinau, skaudu. Suniskai skaudu, pusmeti vaistais gydziau depresija. Ir per kelias dienas viskas neissispres ir nepalengves.
Tik reikia iskelti sau klausima - ko as is tikruju tiksliai noriu? Kad dingtu ji, o vyras griztu? Tuomet taip ir elkis. Uzmusk ja, o vyra prirakink. Kad mane kazkas myletu? Jei nemyli sitas, rask kita. Kad as jausciausi gerai, o salia manes butu tas pats mano vyras, mylintis tik mane? Gyvenk del saves, jauskis gerai. Tuomet ir vyras gris.
Niekas negali sugadinti tau nuotaikos be tavo sutikimo.