Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip susigrąžinti vyra?

QUOTE(TipuTapu @ 2009 09 04, 20:27)
ir as taip manau  drinks_cheers.gif



100 proc. pritariu drinks_cheers.gif

Atsakyti
Sudėtinga...
Jaučiu, įtariu, kad vyras turi kitą moterį, ir žinau, kas ji...
Apsimetu, kad nieko nepastebiu...
Tik jau nebepasitikiu juo.
Ir galvoju - gerai būtų, jei jis išeitų pas kitą. Man būtų geriau.
Bet išvaryti - nedrįstu.
Paprasčiausiai - jis iki pažaliavimo neigtų, kad jis kaltas, kad turi kažką...
Laukiu... Dar nežinau, ar noriu būti su juo.
Laukiu... Nes atrodo, dar ne viską jis užmušė...
Laukiu... Kol nusivalys kojas... Gal tada bus lengviau išvaryti.
..................
Bet manau, niekada nenusileisiu iki to, kad aiškinčiausi santykius su ta moterim.
Jokia moteris nesuvilios vyro, jei jis to nenorės...
O jei vyras nori - nei priekaištais, nei aiškinimais, nei akių drąskymais jo nesulaikysi...
..................
Ar man reikia tokio vyro? Nežinau - kažkada jis buvo geriausias iš visų vyrų... Tai jei jis pasirodė niekšas, nemanau, kad kiti būtų mažesni niekšai...
Palauksiu.... Visgi jis mano dukros tėvas...
Palauksiu... Kol JIS apsispręs.
Atsakyti
QUOTE(trintukas @ 2009 09 03, 22:34)
persasi isvada kad meile- tai toks gyvas organizmas kuri reikia maitinti tarpusavio pagarba ir supratingumu, be to jis numirsta. unsure.gif


O manete, kad reikia kitaip? g.gif Vien isteketi neuztenka. Nepuoselejamas augalas nuvysta. mirksiukas.gif 4u.gif

Idomu, kur dingo pati autore? g.gif
Atsakyti
tiesa sakant kai myli nelabai isvis manai ar mastai.. atrodo kad viskas taip grazu ir faina savaime. na bent jau man taip buna smile.gif) bet cia jau mano beda.
o ar jausmai numirsta visam laikui? cia jau priklauso nuo zmogaus orumo ir savivertes jausmo. jei sutinki paminti savo principus.. tada gal ir musama leisies mirksiukas.gif
Atsakyti
Itin skaudi tema, nes pati tai isgyvenau, ir visai neseniai.

Skirtumas tik gal toks, kad as suzinojau ne po savaites - suzinojau po puses metu. Uz tai, kad neistikimybe taip ir liko tik emocine, net, matyt, tureciau "padekoti" jai - kad nesusidomejo ir neprisileido kaip vyro, o vis laike per "draugo" atstuma... Ir tikrai zinau, kad neistikimybe buvo tik emocine - ne vyru patikejau, o issiaiskinau pati ir tikrai zinau.

Kad emocine neistikimybe daug skaudesne uz fizine - tikriausia tiesa. Be komentaru.

Jokiu budu jai neskambinau ir jos neklibinau. To betruko. Tai ji yra "antroji", taigi as stoviu ir stovesiu auksciau. Beje, ji apie mane visuomet zinojo.

Pamenu, pirma mintis buvo tokia - ka, atsirado, matai, panelyte, gyvenimu patenkinta, sijoneliu pamojavo, pagailejo ir drauge pabuvo, ir todel as dabar atiduosiu savo vyra, 7 su juo praleistus metus, suplanuota seima? Ne, neatiduosiu. Lengva jai, tik del saves gyvenant, niekuo nesirupinant, smagiai su juo bendrauti ir buti visada linksmai, maloniai ir nepavargusiai - jai nereikia rupintis jo buitimi, jai netenka matyti jo pervargusio ir pikto, jai netenka su juo gyventi realiai ir spresti iskilusiu problemu, jai tereikia tik su juo po kavines lakstyti, telefonu kalbetis, graziai atrodyti ir pas draugus kartu vaikscioti.

Pakeliau triuksma, pasakiau, jog viska zinau. Tegul zinosi, kaip nori, kol kas noriu ramybes, o veliau pagalvosiu, ar iseiti. Kad ir nedaug, visgi turi laiko apgalvoti, apsispresti, pasirinkti ir savo sprendima aiskiai visiems parodyti ir irodyti.

Ir mylejau tik save. Galvojau tik apie save. Nuolat buvau uzsiemusi - tuo, kas naudinga man, tuo, kas idomu man, kad tapciau dar grazesne, protingesne, veiklesne, turtingesne ir idomesne pati sau, nei esu. O juk ir taip esu fantastiska, velniai rautu. Beje, neteigiu, kad taip uzsimirsti buvo lengva. O tuo labiau, zinau, kaip nelengva neklausineti, nekaltinti, nepykti. Bet imanoma.

Ir jis pasirinko. Ir savo sprendima aiskiai parode. Ji dingo is mano ir jo gyvenimo bei minciu. Statomes nama, planuojame vaikuti. Jauciuosi puikiai, nes turiu viska, ko man reikia ir pati sau patinku. Jei butu nutike priesingai - buciau i jo vieta radusi kita kandidata.

Kaip ten bebutu. Zinau, skaudu. Suniskai skaudu, pusmeti vaistais gydziau depresija. Ir per kelias dienas viskas neissispres ir nepalengves.

Tik reikia iskelti sau klausima - ko as is tikruju tiksliai noriu? Kad dingtu ji, o vyras griztu? Tuomet taip ir elkis. Uzmusk ja, o vyra prirakink. Kad mane kazkas myletu? Jei nemyli sitas, rask kita. Kad as jausciausi gerai, o salia manes butu tas pats mano vyras, mylintis tik mane? Gyvenk del saves, jauskis gerai. Tuomet ir vyras gris.

Niekas negali sugadinti tau nuotaikos be tavo sutikimo.
Atsakyti
QUOTE(dzeine01 @ 2009 08 30, 08:33)
manau jis randa joje guodėją,ji labai supratinga,ir ankščiau ar vėliau jie tikrai permiegos.....pasistenkite pasikeisti į gerąją pusią,kad vyras neturėtų noro eiti guostis pas supratingą moteriškę. mirksiukas.gif

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif . ir tuo labiau skambinti jai ir klausineti, nu cia man toks biski zeminimasis gauna. juk tai yrodymas, kad tikrai kaskas seimoje negerai g.gif . o tie gal susitike juokiasi is autores, kad durnele, skambina ir klausineja doh.gif
Papildyta:
Sauliuxxx,tu tikra saunuole ir stipri esi:4u: .
Atsakyti
QUOTE(sauliuxxx @ 2009 09 06, 14:27)
Itin skaudi tema, nes pati tai isgyvenau, ir visai neseniai.

Skirtumas tik gal toks, kad as suzinojau ne po savaites - suzinojau po puses metu. Uz tai, kad neistikimybe taip ir liko tik emocine, net, matyt, tureciau "padekoti" jai - kad nesusidomejo ir neprisileido kaip vyro, o vis laike per "draugo" atstuma... Ir tikrai zinau, kad neistikimybe buvo tik emocine - ne vyru patikejau, o issiaiskinau pati ir tikrai zinau.

Kad emocine neistikimybe daug skaudesne uz fizine - tikriausia tiesa. Be komentaru.

Jokiu budu jai neskambinau ir jos neklibinau. To betruko. Tai ji yra "antroji", taigi as stoviu ir stovesiu auksciau. Beje, ji apie mane visuomet zinojo.

Pamenu, pirma mintis buvo tokia - ka, atsirado, matai, panelyte, gyvenimu patenkinta, sijoneliu pamojavo, pagailejo ir drauge pabuvo, ir todel as dabar atiduosiu savo vyra, 7 su juo praleistus metus, suplanuota seima? Ne, neatiduosiu. Lengva jai, tik del saves gyvenant, niekuo nesirupinant, smagiai su juo bendrauti ir buti visada linksmai, maloniai ir nepavargusiai - jai nereikia rupintis jo buitimi, jai netenka matyti jo pervargusio ir pikto, jai netenka su juo gyventi realiai ir spresti iskilusiu problemu, jai tereikia tik su juo po kavines lakstyti, telefonu kalbetis, graziai atrodyti ir pas draugus kartu vaikscioti.

Pakeliau triuksma, pasakiau, jog viska zinau. Tegul zinosi, kaip nori, kol kas noriu ramybes, o veliau pagalvosiu, ar iseiti. Kad ir nedaug, visgi turi laiko apgalvoti, apsispresti, pasirinkti ir savo sprendima aiskiai visiems parodyti ir irodyti.

Ir mylejau tik save. Galvojau tik apie save. Nuolat buvau uzsiemusi - tuo, kas naudinga man, tuo, kas idomu man, kad tapciau dar grazesne, protingesne, veiklesne, turtingesne ir idomesne pati sau, nei esu. O juk ir taip esu fantastiska, velniai rautu. Beje, neteigiu, kad taip uzsimirsti buvo lengva. O tuo labiau, zinau, kaip nelengva neklausineti, nekaltinti, nepykti. Bet imanoma.

Ir jis pasirinko. Ir savo sprendima aiskiai parode. Ji dingo is mano ir jo gyvenimo bei minciu. Statomes nama, planuojame vaikuti. Jauciuosi puikiai, nes turiu viska, ko man reikia ir pati sau patinku. Jei butu nutike priesingai - buciau i jo vieta radusi kita kandidata.

Kaip ten bebutu. Zinau, skaudu. Suniskai skaudu, pusmeti vaistais gydziau depresija. Ir per kelias dienas viskas neissispres ir nepalengves.

Tik reikia iskelti sau klausima - ko as is tikruju tiksliai noriu? Kad dingtu ji, o vyras griztu? Tuomet taip ir elkis. Uzmusk ja, o vyra prirakink. Kad mane kazkas myletu? Jei nemyli sitas, rask kita. Kad as jausciausi gerai, o salia manes butu tas pats mano vyras, mylintis tik mane? Gyvenk del saves, jauskis gerai. Tuomet ir vyras gris.

Niekas negali sugadinti tau nuotaikos be tavo sutikimo.



Tikrai dziugu, kai yra tiek jegu ir ryzto thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(proksi @ 2009 09 09, 01:55)
Tikrai dziugu, kai yra tiek jegu ir ryzto  thumbup.gif


Tuo metu mano varomoji jega buvo ne ryztas, o aklas isiutis ant ju abieju smile.gif Tik ta pykcio jega stengiausi nukreipti ne i barnius, ne i saves gailejimasi, o isnaudoti kaip nors naudingiau... Is pasiutimo rankos drebejo, tai uzuot paleidusi jas i darba vanoti vyra, paleidau i darba sveisti namu... Naktimis uzmigti negalejau, tad vietoj to, kad guleti lovoje ir spoksoti i lubas, sedejau ir mokiausi anglu kalbos... Prisiminus kiekviena jo zodi, pasakyta jai, akys issprogdavo, kraujas uzvirdavo ir turedavau bent jau savo mintyse zutbut ja "perspjauti" ax.gif Ach, sakei, jos kojos grazios? - kur tas mano mini sijonelis??? Ir pan. smile.gif

Sunkiausia, kai jautiesi sutrypta, o zutbut turi pakelti nosi ir islaikyti bent kiek isorines ramybes...

Betgi, sako, kas musu nenuzudo, tas mus sustiprina smile.gif
Atsakyti
mano nuomone geriausias budas susigrazinti yra lengva pavydo doze, kuri viska isaiskins, ar jus jam dar rupite ar konkurente ima virsu
truputeli naujos isvaizdos, skoningi rubeliai, geras kvapas, sypsena veide, nors i suvaidinta, bet kiek galima naturalesne, neparodykite vrui savo blogos nuotaikos, tiesiog apsimeskite laiminga, linksma, netgi ir paprasciausias apsipirkinejimas parduotuveje gali jam sukelti pavyda, tiesiog nebijokite eidama i prekybos centra (geriau maisto prekiu,nes rubu parduotuves juos kaip taisykle erzina,o ir vyru mazai ten sutiksite,o eksperimentui jie butini) truputi seksualiai pakrypuoti klubais ar didesne iskirpte, ir atkreipti kitu vyru demesi, tiesiog kartais jiems reikia parodyti, kad jumis vis dar domisi kiti vyrai ir netgi geresni uz ji, tiesiog tegul ivertina ka turi, kartais per didele rutina mes pamirsame atrodyti seksualios ir visu geidziamos, tiesiog jiems reikia parodyti, kad jei jus ir paliktu, tik mostelejus rankele, be dideliu pastangu saunus vyrai jums griutu po kojomis.
kartais musu vyrams to reikia, maniski tai labai veikia, ypac jei uzkalbinu koki jo bendradarbi ir dar su spindinciom akelem pamarkstau,pasisypsau, tai namuose tenka isklausyti keleta repliku,bet uztad pasijauciu mylima, nes jiems pastebejau labai svarbi draugu nuomone apie turima antra puse. thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(sauliuxxx @ 2009 09 09, 09:34)
Tuo metu mano varomoji jega buvo ne ryztas, o aklas isiutis ant ju abieju smile.gif Tik ta pykcio jega stengiausi nukreipti ne i barnius, ne i saves gailejimasi, o isnaudoti kaip nors naudingiau... Is pasiutimo rankos drebejo, tai uzuot paleidusi jas i darba vanoti vyra, paleidau i darba sveisti namu... Naktimis uzmigti negalejau, tad vietoj to, kad guleti lovoje ir spoksoti i lubas, sedejau ir mokiausi anglu kalbos... Prisiminus kiekviena jo zodi, pasakyta jai, akys issprogdavo, kraujas uzvirdavo ir turedavau bent jau savo mintyse zutbut ja "perspjauti"  ax.gif  Ach, sakei, jos kojos grazios? - kur tas mano mini sijonelis??? Ir pan. smile.gif

Sunkiausia, kai jautiesi sutrypta, o zutbut turi pakelti nosi ir islaikyti bent kiek isorines ramybes...

Betgi, sako, kas musu nenuzudo, tas mus sustiprina smile.gif



O kokiu budu suzinojai, kad vyras neistikimas ? nes as pradejau itarti savo vyra, juo nepasitiketi sad.gif tai dabar taip pat galvoju - ka daryti......
Atsakyti
Labai gaila kad taip atsitinka, bet deja atsitinka... kad vyrai ir ne tik vyrai pradeda dairytis aplinkui.
Priežasčių tam tikrai turi būti. Manau viena dažniausių - rutina. Tas pats darbas, namai, buitis, vaikai, žmona ........ Laikui bėgant romantika išblėsta, ypač jei jos nesistengiam palaikyti. Vyras ir moteris tampa tiesiog gyvenimo pakeleiviais. Išlaikyti darnią šeimą yra dviejų žmonių darbas (turiningas laisvalaikis, romantiška vakarienė, galų gale - meilus pasisveikinimas ir t.t.) Manau nereikia to niekam aiškinti. Bet ką daryt jei jau kažkuri pusė ėmė ir nusivylė bendru gyvenimu ir pradėjo ieškoti pramogų kitur? Nežinau kaip tokioj ekstremalioj situacijoj iš tiesų pasielgčiau, bet ramiai mastant manau, kad nieko nelieka kaip abiems susėsti ir draugiškai pasiklabėti. Reikia suprasti vieną dalyką kad nei vyras nei žmona nėra nei vieno kažkokia nuosavybė. Kiekvienas žmogus laisvas rinktis. Kadaise du žmonės laisva valia sudarė gražų sandorį kartu gyventi, tad ir reikia išsiaiškinti ar tas sandoris tebegalioja ir ar dar iš vis neištikimoji pusė turi norų kažką tęsti. Ir jei atsakymas bus teigiamas tada galima tartis ką ir kaip daryti toliau. O jei paaiškės kad šeimą išsaugoti nori tik viena pusė - neverta stengtis........juo labiau aukotis. Pilna tų vyrųsmile.gif tik reik apsidairyt aplinkui:)
Atsakyti
QUOTE(Olinda @ 2009 08 30, 10:01)
Išgyventa situacija....bet tuo metu kai man taip buvo jokie patarimai kaip relax ir sako nebuvo aktualus, nes ruoejo tik jis bet po keliu geru sukretimu pradejau vertinti save, keista, bet kuo saltesne darausi vyrui, kuo tolimesne ji bando gelbeti santykius, ateina atsiprasineja nei uz ka, o man to nebereikia, nes viskas yra savas laikas ir ribos, kai zmogus to nejaucia, kitas po truputi po truputi tolsta ir jausmai isblesta...


jo, tikrai yra, ir kuo tas laikas trumpesnis,tuo zmogus iseina sveikesnis is tokiu santykiu.




QUOTE(dzeine01 @ 2009 08 30, 10:33)
manau jis randa joje guodėją,ji labai supratinga,ir ankščiau ar vėliau jie tikrai permiegos.....pasistenkite pasikeisti į gerąją pusią,kad vyras neturėtų noro eiti guostis pas supratingą moteriškę. mirksiukas.gif


kaltinti save sitokioj situacijos yra visiska nesamone,is kur tokiu isminciu atsiranda cool.gif



QUOTE(Joana1210 @ 2009 08 30, 19:05)

Bet tai kam skambint tai kitai moteriai, nesuprantu niekaip???


as ir nesuprantu,tai didziausias saves zeminimas cool.gif


QUOTE(Vilusa @ 2009 09 04, 20:44)
Sudėtinga...
Jaučiu, įtariu, kad vyras turi kitą moterį, ir žinau, kas ji...
Apsimetu, kad nieko nepastebiu...
Tik jau nebepasitikiu juo.
Ir galvoju - gerai būtų, jei jis išeitų pas kitą. Man būtų geriau.
Bet išvaryti - nedrįstu.
Paprasčiausiai - jis iki pažaliavimo neigtų, kad jis kaltas, kad turi kažką...
Laukiu... Dar nežinau, ar noriu būti su juo.
Laukiu... Nes atrodo, dar ne viską jis užmušė...
Laukiu... Kol nusivalys kojas... Gal tada bus lengviau išvaryti.
..................
Bet manau, niekada nenusileisiu iki to, kad aiškinčiausi santykius su ta moterim.
Jokia moteris nesuvilios vyro, jei jis to nenorės...
O jei vyras nori - nei priekaištais, nei aiškinimais, nei akių drąskymais jo nesulaikysi...
..................
Ar man reikia tokio vyro? Nežinau - kažkada jis buvo geriausias iš visų vyrų... Tai jei jis pasirodė niekšas, nemanau, kad kiti būtų mažesni niekšai...
Palauksiu.... Visgi jis mano dukros tėvas...
Palauksiu... Kol JIS apsispręs.


laukiu ir as...
Atsakyti