geriu kava ir lekiu i trasali tikiuosi stepas bus jokia vista nemestels savo pageidavimo del body skalpo koia jai nauda is tu treniruosiu jei mosikuojasi kaip malunas ir nieko taisiklingai nepadaro tik demesi blasko na kartais ir prajuokina
geriu kava ir lekiu i trasali tikiuosi stepas bus jokia vista nemestels savo pageidavimo del body skalpo koia jai nauda is tu treniruosiu jei mosikuojasi kaip malunas ir nieko taisiklingai nepadaro tik demesi blasko na kartais ir prajuokina
Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai: "Tu visas dienas leisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir fermerio šeimą. Už tai aš tau dovanoju 60 gyvenimo metų." "Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas!" - supyko karvė, -"Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!". Dievas sutiko.
*Antra diena* Dievas sukūrė šunį ir jam pasakė: "Tu visą laiką sėdėsi prie savo namo vartų ir aplosi visus praeivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų." "M-taip, daugoka lojimui", - nusivylę šuo, -" man užteks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal..." Dievas ir vėl sutiko.
*Trečia diena* Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam: "Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu, skiriu tam 20 metų." Žmogus supyko: " Kaip?! Tik 20 metų! Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų, kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidavė šuo.Septyniasdešimties man pakaks, susitarėm?" "Na, tebūnie kaip tu nori..." - atsiduso Dievas.
Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam, valgom ir linksminamės, kitus 40 metu ariam, kad išmaitintume šeimą, o paskutinius 10 - sėdim ant suoliuko ir aplojam kiekvieną praeinantį pro šalį...