Praradimai

Sveiki.As naujoke.Turiu sirdies skausmeli:(
Nesu asociali,esu dirbanti,neturiu problemu su alkoholiu,nerukau,issiskyrusi.
Mano sunui 16,jis isejo is namu,gyvena pas buvusi vyra...Man labai skauda sirdele,nes labai rupinausi,mylejau...Dabar jauciuosi isizeidusi...
Sunus parase policijoj skunda(su mociutes pagalba),kad neduodu valgyt...
Visa situacija pereme vaiku teisiu apsauga,ziauriai taso...
Visa tai yra man nesuvokiama,juk nei virtuve,nei saldytuvas nebuvo uzrakintas...
O 16m vyrukas kartais ir pats gali juk ir bulviu issikepti...
Gal kas turejot patirties ar panasia situacija?

Koks siaubas ! Labai Tave suprantu ir uzjauciu. Mano sunui 15 ir su valgymu yra labai panasi situacija - aisku kalta as pati (kaip, matyt ir Tu), kad per daug lepinau ji - jokiu pareigu sunus namie neturejo niekada (kad spetu mokytis ir bureli lankyti), valgyt visuomet jam paduodavom "ant padekliuko" namuose arba kavineje. Kai pradejo nepakenciamai elgtis, as jam pasakiau, jei neturi tu jokiu ribu bendravime su tevais ir kitais suaugusiais, tai parodysiu kaip atrodo, kai is tevu nebegausi visko ant padekliuko. Parodziau kur yra saldytuvas, puodai, mikrobange ir pasakiau, kad nuo siol maista sau ruosies pats. pakaks to, kad mes, tevai, nuperkame produktus, pusfabrkacius. Tai zinokit su kokiu pasipiktinimu teko susidurti - irgi visiems pradejo guostis, kad jam, vargseliui, mes , ziaurus tevai, valgyti neduodame (nors saldytuvas tuo tarpu luzta nuo lengvai paruosiamu picu, koldunu, zuvies pirsteliu,...). Mociute pradzioje juo tikejo ir piktinosi kaip mes taip galim, tai kad zinotumet, kaip sunus, pajutes landa, pradejo tuo manipuliuoti, siaubas!
Manau, Taviskis irgi manipuliuoja.... Siaubingas tai yra amzius. Nesu koks ekspertas, tiesiog man taip pat sirdis krauju sruva del savojo nedekingumo, nepakenciamo elgesio. Ir su "geruju" mociuciu" kisimusi esu susidurusi, kurios viska tik dar labiau pablogina (zinoma, pacios jos taip negalvoja). Belieka tik dantis sukasti ir islaukti, matyt. Manau, Tavo vietoje buciau isizeidusi, bet rami ir isdidi - laukciau, kol sunus (matyt po ilgo laiko) pats susiprates ateitu ir nuosirdziai manes atsiprasytu. Tikrai suvokiu kaip sunku bus islaukti gal net kelis metus, kol sunus ateis i prota. Manau Tavo situacijoje jokiu budu pati neieskociau susitikimu su sunumi, nes taip tik sudaryciau jam palankia terpe negerbti motinos ir toliau manipuliuoti manimi. Tu turi islaukti ir nenuolaidziauti sunui. Del vaiku teisiu kisimosi - tai nera taip skaudziai pakeliama, kaip Tavo sunaus poelgis. Iskesi juos - tiesiog priimk tai, kaip darba, kuri pagal ju pareigybunes instrukcjas jie privalo atlikti gave atitinkama vaiko neprieziuros skunda. kadangi privalo, tai ir dirba... Viena tik - neleisk jiems Tau i dusia listi. Bendrauk tik tiek ir taip, kai is Taves reikalauja istatymas - geriausia rastu - ju rastinis paklausimas, Tavo rastinis atsakymas. Jeigu kazkuo tave kaltina (tarkim vaiko nemaitinimu), tai JIE PRIVALO TAI IRODYTI. Jei kazkas pasake, kad nesudarei vaikui galimybes pavalgyti, dar nereiskia, kad tai tiesa. Pasiimk savo liudininku, kurie patvirtins mate esant LENGVAI PARUOSIAMO maisto saldytuve paaugliui atsisakius paciam pasiruosti ir reikalaujant motinos atlikti ta darba. Jei neturi tokio liudininko, tai susitark, kad koks giminaitis juo pabutu...Na ir tegul salia tokio liudijimo kaltinancioji puse irodineja Tavo kalte. Priminsiu, kad Lietuvoje turi irodineti ne, kad esi nekalta, o kaltinancioji puse turi irodyti, kad esi kalta...
Labai dideles kantrybes Tau, ramybes linkiu. Mes moterys esam stiprios, tikrai iskesi ir tikiu, kad nereitai, bet ateis tas laikas, kai sunus ant keliu prasys Tavo atleidimo.

Tėvas ir močiutė, jei tik norės, tuo galės lengvai pasinaudoti, jei jau dabar su vaikų teisių apsaugos tarnyba reikalų yra
Jei vaikas išėjo iš namų, o motina jo nepasigenda, tai gal motinai jo ir nereikia? Koks jums kiltų klausimas?
Kas galvos apie tos vargšės mamos ambicijas ir skaudulius, apie jos įsižeidimą? Negalvos. Apkaltins, kad ji ne tik valgyt vaikui neduoda, bet ir abejinga jam, abejinga jo išėjimui iš namų, tolimesniam gyvenimui.
Nedaryčiau tokios klaidos neva ignoruodama vaiką. Eičiau, lįsčiau, kalbėčiausi su visais: vaiku, vaiko tėvu, močiute. Nors ir negyvena mano namuose domėčiausi nenutrūkstamai vaiko reikalais
O šiaip tai, vaiko tėvas - ne svetimas žmogus. Galbūt reiktų leisti jam dabar gyventi su tėvu, jei jis taip pasirinko..
Aš įsivaizduoju kaip skaudu...man būtų ta pati situacija su dukrele ir atrodo nepakelčiau, vien mintis sunki

Ne tai turi būti mamos tikslu

Sutinku su Rasma.
Nenuleiskit rankų. Stiprybės Jums ir kantrybės.

Papildyta:

Nebutu taip skaudu,jei tikrai nebutu ka valgyt...O dabar puodai pilni,reikia tik isidet i lekste ir i mikrobange...
Advokate pataria,kad eiciau i mokykla,kad mokytojai matytu ir esant reikalui galetu liudyti,jog sunumi rupinuosi.
Sunus su manim atsisako susitikt...
Labai skaudu,po to kai tiek del jo padariau!
Gyvenimas tikrai nebuvo lengvas....

Zinoma kiekviena situacija labai individuali yra (kap ir zmones). Jei cia eitu klausimas apie maziuka vaika (kaip Rasmos 7 metuku), taip, tada mastyciau taip, kaip Rasma. Deja esama situacija su 16-meciu yra nepalyginamai sudetingesne ir su tokio paauglio isejimais pas "geraja mociute" susidurusi esu. Isejes gyventi kitur jis elgesi mokykloje dar baisiau, o mokytojai su kaltinimais skambindavo man, nes as, kaip motina pagal istatyma uz jo veiksmus esu atsakinga kur jis bebutu... Sunaitelis ta suzinojes dar isradingiau maste kur kokia kiaulyste iskresti, nes pasak mokyklos psichologes, labai norejo, kad man policia uz jo elgesi bauda skirtu...
As islaikiau visiska ignora visa ta laika tiek reakcijoje i jo veiksmus, tiek i ji palaikancia "teigiamaja mociute". Vaiku teisems parasiau prasyma kad visas sunaus auginimo teises ir pareigas perleisti mociutei, kadangi pas ja jis ir gyvena. Na tos teises man biurokratiskai asake, kad nera tam pagrindo. Nurodziau mokykloje mociutes telefono numeri, kad skambintu su kaltinimais (i diena po kelis kartus) tiesiai jai. Po keliu menesiu, tai "gerajai mociutei" stogas vaziuoti pradejo nuo mielojo anukelio ir pati pradejo ieskoti budu kaip padaryti, kad jis namo griztu.... Mano veiksmai buvo visiskai nestandartiniai - saltas sokas ir isejusiam sunui ir "gerajai mociutei", bet jie pasiteisino - sunus namo grizo pats po 3 menesiu.

O kaip su islaikymu sprendet problemas?
Atrodo situacija bus pas mane tokia,kaip pas jus...

Na matai, i mokykla gal pas socialini psichologa nueiti vertetu ir isdestyti situacija, bet jei nenaturaiai dabar pradesi listi pedagogams i akis, ko anksciau nedarei, tai nezinau, ar tai bus vertingas liudijimas teisme, jei bus pasakyta, kad tik dabar su pedagogais bendrauti pradejai... Nezinau, na bet zinoma, jei advokatas, isigilines i situacija pataria, tai matyt taip ir reikia daryti. Mano sunus irgi jautesi erelis ir kai soc. psicologe jam pasiule grizti gyventi i namus, jis atsisake pazerdamas milijona kaltinimu man. Visas jautesi toks reiksmingas. Cia, manau vaiko virsmas suaugusiuoju, kai jis bando naujas savo galias, teises ir kai pajunta, kad gali kazka jo zodis lemti, labai saldu yra pasijausti suaugusiu ir svarbiu. Protas, deja is paskos eina...
O beje, Tavo advokatas kokia bylos laimejimo tikimybe prognozuoja?

Kadangi pas mus su finansais yra siek tiek lengviau, tai tokio klausimo is vis nesprendeme. Kai negyveno pas mane, tai jokio finansavimo is mano puses ir nebuvo (Na uz jo bureli tik mokejau (savo noru), o sunus to nezinojo).
O jeigu ziureti is teisines puses, tai vaiko prieziuros teisiu ir pareigu perdavimas kitiems asmenims (tarkim jei po skyrybu buvo priteista, kad vaika augini Tu) yra visai ne vaiko teisiu tarnybos kompetencijoje - tai teismo kompetencija. O vaiko teisiu tarnyba turi tik patariamaji zodi teisme.
Jei vaikas bus priteistas tevui, tai Tu turesi moketi tevui alimentus - atitinkama procenta nuo oficialiai Tavo gaunamu pajamu (taip jau yra - lygios teises).
Ziauriai cia viskas skamba. Tik islaikyk ramybe, buk isdidi. Na jei sausai is finansines puses ziureti, tai oficialus alimentai gi tau bus maziau nei tas vaikas realiai kainuoja namuose.
As tavo vietoje nekovociau, nezinau, isgerk kokia raminamaja tablete - prishiko i dushia, praeis laikas, pasidarys lengviau, o sunui kuo daugiau bus metu, tuo labiau sazine graus... Ir tikrai ateis ta diena, kai ateis jis su didele roziu puokste ir prasys Tavo atleidimo.
Sitoje situacijoje kovodama del 16-mecio, kuris i Tave net paziureti nenori, as manau, atrodysi kaip visiska vargse. O jam paciam (na jei spresti pagal mano sunaus mastymo tipa) - tik pajuokos objektas. Todel geriau nusiramink ir priimk situacija oriai. Laikykis

Labai teisingas patarimas.
Skaudu pasakyti, bet perženkite savo jausmus ir nenutrūkstamai domėkitės savo vaiko gyvenimu: mokykloje, namie ir kur tik įmanoma.
Jei norite, kad vaikas grįžtų gyventi pas jus, o vaiko tėčiui nėra 'ko prikišti' - bus labai sunku. Vien dėl to, kad vaikui jau 16-ika ir jis pats įvardija kur ir su kuo jam geriau.

Nesigilinkit į mano vaikų amžių, ne čia esmė Nepulkim į asmeniškus, čia ne laikas ir ne vieta Aš jums kalbu ne apie tai. Jeigu su motina kovojama per instancijas, tai 'ignoru' ji sau tik pakenks. Šiuo atveju, jei yra advokatas, reikia klausyti jo, o ne forumo mamų patarimų. Jie niekur nenuves, o toks pasakymas "kad laukit kol sūnus keliais atšliauš" iš esmės yra žalingas ir visiška nesąmonė. Neatšliauš. Po kurio laiko mama šliaužios keliais, bet bus per vėlu ką pakeisti.

Psichologė buvo teisi. Svetimi jūsų vaiką 'girdi', tik jūs ne. Nepykite.

Nieko nepešėte, nes 'niekas taip nedaro'. Vaikas ne kilnojamas turtas, ne daiktas, kad 'perregistruoji' ir atsakomybės nebėr, vaiko nėr, problemos nebėr Tose 'teisėse' skaniai pasijuokė ir atsakė taip, kaip ir turėjo atsakyti. Jūs - mama. Jeigu norite įforminti vaiko globą (kad močiutė taptų jo globėja) ar atsisakyti teisių į savo vaiką, tam yra visiškai kita procedūra. Tai ką padarėte jūs, isteriškas veiksmas..iš nevilties, ambicijų, principo.

Toks ir laimejimas butu,kad manes teismas negaletu bausti uz sunaus neprieziura.Pirmam teisme-ispejimas,o tolimesniuose jau butu baudos.
Tiesiog sitoj situacijoj reikia rinktis mazesne blogybe...
Motinystes teisiu is manes negali atimt,nes nera tam pagrindo.Tureciau buti asociali,galbut alkoholike ir bedarbe,nesirupinti vaiku.Tada galetu atimt po kokiu 3m,nes pats procesas uztrunka.Manau,kad vaiku teises sito nesieks,nes po 1.5m sunus taps pilnameciu.Spaudima jie moka daryti nerealu,tai patyriau ant savo kailio.

Nesupratau, uz ka ispejimas ir uz ka baudos?
Tau reiketu pasitart su advokate kai sutvarkyti vaiko gyvenamosios vietos klausima - na jeigu jis gyvena (ir pagal savo amziu turi teise pats taip pasirinkti) pries Tavo valia ne tavo namuose, o tevo, tai kazkaip teisiskai reiketu iforminti, kad tevas prisiima atsakomybe uz vaiko veiksmu tuo metu