Įkraunama...
Įkraunama...

Aeroterminis šildymas (oras-vanduo)

QUOTE
22014-06  už 174 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 408 KW
2014-07  už 194 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 454 KW
2014-08  už 232 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 543 KW
2014-09  už 283 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 662 KW
2014-10  už 310 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 726 KW - aerotermas dirbo 3 paras
2014-11  už 493 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 1154 KW - dirbo visą mėn.
2014-12  už 521 Lt. + 10 Lt. pastovioji dedamoji  arba 1220 KW - dirbo visą mėn.

Išvada: įvertinant el. boilerio, el. prietaisų ir apšvietimo el. sąnaudas ir vertinant tamsiojo sezono 9-10 mėn. vidurkius 300 Lt arba 700 kw
namo šildymui sunaudota:
2014-11 454 KW arba 193 Lt.
2014-12  520 KW arba 222 Lt.

Didelis pinigų praradimas yra el. boileris, kuris kaip jau minėjau sunaudoja apie 300 kw arba 130 Lt. per mėn. Todėl pavasari pirmas darbas bus saulės kolektoriai.
P.S. Gal galite pasiūlyti efektyvę, ekonomišką sistemą bent šiltajam periodui 8 mėn.  ir su atsiperkamamu. Ačiū.


kaip matau jus 11 menesi NE sildymui "nurasote" 700 kw, gruodi - irgi 700 kw, ir deklaruojate, kad butent tiek elektros sunaudojate boileriui ir "gyvenimui.
Norejau paklausti - ar turite atskirus skaitliukus? nes jei ne, tada jusu skaiciai nelabai teisingi smile.gif Taip iseina, kad jus sunaudojate 400 kw elektros menesiui ir visa tai tik maistui, TV, PC. apsvietimui. Kosminis kiekis elektros... Mano nuomone jus "ispuciate" sunaudojamos elektros kiekius ir nepagristai sumazinate sildymo islaidas. Pasiziurekite i vasaros menesius - atmetus 300 kw lieka 100-200 kw, cia jau logiski skaiciai.
Atsakyti
idomu ar pasiteisintu toks dalykas jeigu oras-vanduo isorini bloka prie minusines temperaturos "apiputineti" rekuperatoriaus ismetamu oru su salyga jog oras i rekuperatoriu paduodamas per ZS.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 05 sausio 2015 - 09:22
QUOTE(Loreciukaz @ 2015 01 05, 09:10)
kaip matau jus 11 menesi NE sildymui "nurasote" 700 kw, gruodi - irgi 700 kw, ir deklaruojate, kad butent tiek elektros sunaudojate boileriui ir "gyvenimui.
Norejau paklausti - ar turite atskirus skaitliukus? nes jei ne, tada jusu skaiciai nelabai teisingi smile.gif Taip iseina, kad jus sunaudojate 400 kw elektros menesiui ir visa tai tik maistui, TV, PC. apsvietimui. Kosminis kiekis elektros... Mano nuomone jus "ispuciate" sunaudojamos elektros kiekius ir nepagristai sumazinate sildymo islaidas. Pasiziurekite i vasaros menesius - atmetus 300 kw lieka 100-200 kw, cia jau logiski skaiciai.


Nespręskit pagal save. Aš, gyvendamas bute, vasaros mėnesiais lengvai sunaudoju (maisto ruošimas, apšvietimas, buitinė technika ir t.t.) 400 KWh. Įpročiai pas visus skirtingi.
Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2015 01 05, 11:13)
Nespręskit pagal save. Aš, gyvendamas bute, vasaros mėnesiais lengvai sunaudoju (maisto ruošimas, apšvietimas, buitinė technika ir t.t.) 400 KWh. Įpročiai pas visus skirtingi.

as sprendziu ne pagal save, o pagal pateiktas liepos-rugpjucio-rugsejo elektros sanaudas.
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 05, 09:20)
idomu ar pasiteisintu toks dalykas jeigu oras-vanduo isorini bloka prie minusines temperaturos "apiputineti" rekuperatoriaus ismetamu oru su salyga jog oras i rekuperatoriu paduodamas per ZS.


Išmetamas oras tikrai pakels oro temperatūrą išorinio bloko sritį, tuo labiau, wiemos metu išmetamame ore yra 100% drėgmės, kuri užšaldama ant išorinio bloko radiatoriaus duos dar šiek tiek energijos. Bet ar tas padidintas ledo sluoksnis ant išorinio bloko grotelių gerai g.gif . Tikrai padažnės teno, atitirpinančio išorinį lauko bloką įsijunginėjimų, kas vis tik turės ir padidinti energijos sąnaudas, tad sunku pasakyti, nuo tokio sistemų apjungimo bus naudos ar ne.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2015 01 05, 11:00)
Išmetamas oras tikrai pakels oro temperatūrą išorinio bloko sritį, tuo labiau, wiemos metu išmetamame ore yra 100% drėgmės, kuri užšaldama ant išorinio bloko radiatoriaus duos dar šiek tiek energijos. Bet ar tas padidintas ledo sluoksnis ant išorinio bloko grotelių gerai  g.gif . Tikrai padažnės teno, atitirpinančio išorinį lauko bloką įsijunginėjimų, kas vis tik turės ir padidinti energijos sąnaudas, tad sunku pasakyti, nuo tokio sistemų apjungimo bus naudos ar ne.


butent ta dregme ismetime ir man uzkliuna...
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 05, 11:11)
butent ta dregme ismetime ir man uzkliuna...


Na čia yra dvejopa situacija. Jei srautas po ŽŠ, greičiausiai jis bus pliusinės temperatūros. Drėgmė didelė turės (ar gali turėti įtakos) siurblio darbo metu, tačiau visu kitu metu blokas išmetamo srauto (jei išmetimas iškart už jo) bus apipučiamas ir lengvai atitirpdomas. Kuris procesas duos daugiaus žalos/naudos sunku pasakyt - priklauso nuo to, kiek laiko dirba ŠS, kokia išmetama temperatūra, koks srautas ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(Loreciukaz @ 2015 01 05, 10:36)
as sprendziu ne pagal save, o pagal pateiktas liepos-rugpjucio-rugsejo elektros sanaudas.


Elektros sąnaudos tolygiai auga nuo vasaros vidurio (tamsėjant dienoms). Spalio mėn. sunaudota 700+ KWh ir siurblys beveik nedirbo (3 dienos darbo). Pagal Jūsų logiką išeitų, kad per tas kelias dienas siurblys sunaudojo kelis šimtus KWh? Mano akimis žiūrint gal 700 KWh nurašinėt ant ūkinių sąnaudų ir per drąsu, bet pagal pateiktus skaičius kokie 650 KWh tam labai realu.
Atsakyti
QUOTE(remiga @ 2015 01 02, 21:22)
Nesu tikras, bet saulės kolektoriai su integruota talpa nelabai tinka Lietuvos klimatui. Saugiau, kai talpa yra patalpoje.


Žiemą saulės kolektoriais karšto buitinio vandens vis tiek neparuoši, tad jei prieš žiemą išleisi vandenį, nemanau, kad jam kas blogo nutiks.
Papildyta:
QUOTE(remiga @ 2015 01 02, 16:15)
Ar nebandėt ŠS įkinkyti karšto vandens ruošimui? Turiu omenyje ŠS sušildo temperatūrą boileryje iki +30C (grindų kontūro temperatūros) o likusį darbą iki +55C padaro boilerio tenas.



Bandžiau skaičiuoti atsiperkamumą, tai turint ŠS vos ne dvigubai labiau apsimoka su ŠS pilnai pasišildyti iki norimų temperatūrų, nei tokiu būdu kombinuojant su elektriniu tenu boileryje.

Be to, kaip įsivaizduojat pajungimą? Mano supratimu čia tik su papildomu šilumokaičiu galima kažką padaryti, o jis bus veiksmingas tik abejose pusėse tekant vandeniui, kaip suderinti, kad jos abejose pusėse tekėtu vienu ir tuo pačiu metu? Su dviem papildomais cirkuliaciniais? Tiesiai į karšto boilerio spiralę irgi leisti neišeis, nes vietoje šildymo, bus tiktai vėsinama. Nebent atskirą boilerį statyti su viduje išvedžiotu šilumokaičiu, kuriame pradžioje vanduo būtų pašildomas, o jau antrame boileryje šildomas iki galutinių temperatūrų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 sausio 2015 - 13:40
QUOTE(mintas @ 2015 01 05, 15:39)
Žiemą saulės kolektoriais karšto buitinio vandens vis tiek neparuoši, tad jei prieš žiemą išleisi vandenį, nemanau, kad jam kas blogo nutiks.
Papildyta:
Bandžiau skaičiuoti atsiperkamumą, tai turint ŠS vos ne dvigubai labiau apsimoka su ŠS pilnai pasišildyti iki norimų temperatūrų, nei tokiu būdu kombinuojant su elektriniu tenu boileryje.

Be to, kaip įsivaizduojat pajungimą? Mano supratimu čia tik su papildomu šilumokaičiu galima kažką padaryti, o jis bus veiksmingas tik abejose pusėse tekant vandeniui, kaip suderinti, kad jos abejose pusėse tekėtu vienu ir tuo pačiu metu? Su dviem papildomais cirkuliaciniais? Tiesiai į karšto boilerio spiralę irgi leisti neišeis, nes vietoje šildymo, bus tiktai vėsinama. Nebent atskirą boilerį statyti su viduje išvedžiotu šilumokaičiu, kuriame pradžioje vanduo būtų pašildomas, o jau antrame boileryje šildomas iki galutinių temperatūrų.


Sutinku, kad su ŠS yra žymiai efektyviau ruošti karštą vandenį, bet kaip tada daryti su grindų šildymu? Jei užkeli temperatūrą ant ŠS iki +55C paskui ja pamaišyti su šaltu vandeniu ir tada paduoti į grindis? Tokiu atveju ŠS COP bus gerokai mažesnis nei prie grindinio kontūro temperatūros +30C.
Kad nežaisti su papildomu šilumokaičiu ir cirkuliaciniais siurbliais aš manau, kad visai būtų nieko variantas prijungti ŠS prie daugiafunkcinės karšto vandens talpos vieno iš kaitintuvų. Kitas kaitintuvas prijungiamas prie saulės kolektoriaus. Na o elektrinis tenas pakels temperatūrą iki +55C.
Atsakyti
QUOTE(Dianora @ 2015 01 05, 22:22)
Sutinku, kad su ŠS yra žymiai efektyviau ruošti karštą vandenį, bet kaip tada daryti su grindų šildymu? Jei užkeli temperatūrą ant ŠS iki +55C paskui ja pamaišyti su šaltu vandeniu ir tada paduoti į grindis? Tokiu atveju ŠS COP bus gerokai mažesnis nei prie grindinio kontūro temperatūros +30C.
Kad nežaisti su papildomu šilumokaičiu ir cirkuliaciniais siurbliais aš manau, kad visai būtų nieko variantas prijungti ŠS prie daugiafunkcinės karšto vandens talpos vieno iš kaitintuvų. Kitas kaitintuvas prijungiamas prie saulės kolektoriaus. Na o elektrinis tenas pakels temperatūrą iki +55C.


Lygiai tokią pat daugiafunkcinę buvau ir aš sau susigalvojęs pradžioje, bet kuo labiau gilinies, tuo greičiau suprant, kad kam išradinėti dviratį ten, kur jis jau seniai išrastas. Kaip minėjau, skaičiai kalba ne multifunkcinės naudai.

Norint ŠS pajungti prie vandens boilerio, naudojamas elektrinis trišakis, kuris ir reguliuoja ką šildysim, vandenį boileryje su žemu COP ir aukšta termofikato temperatūra ar grindis su žemos temperatūros termofikatu ir aukštu COP.

Mano siurblyje yra galimybė jį pajungti, pasidomėkit, gal ir Jūsų ŠS automatika turi galimybę jį valdyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 sausio 2015 - 23:32
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 05, 09:20)
idomu ar pasiteisintu toks dalykas jeigu oras-vanduo isorini bloka prie minusines temperaturos "apiputineti" rekuperatoriaus ismetamu oru su salyga jog oras i rekuperatoriu paduodamas per ZS.

Nemanau, kad bus apciuopiamos naudos, tarkim ismetinesi ora, kai rekuperatoriaus veiks 50 % nasumu, o tai yra 150m3/h(priklauso nuo galingumo), isorinis blogas traukia apie 3000m3/h, oro srautai yra nesulyginami.
Papildyta:
QUOTE(Orginalus @ 2015 01 06, 01:57)
Nemanau, kad bus apciuopiamos naudos, tarkim ismetinesi ora, kai rekuperatoriaus veiks 50 % nasumu, o tai yra 150m3/h(priklauso nuo galingumo), isorinis blogas traukia apie 3000m3/h, oro srautai yra nesulyginami.

o kaip toks variantas, jeigu sumontuotumem isorini bloka garaze, jei tarkim jis ne per daug sandarus, niekas tikio varianto nebande?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Orginalus: 06 sausio 2015 - 01:57
tas trisakis ne tik "permetinės" srautus, bet ir atitinkamai keis srautu sildymo režimus (+35/+50) ???


QUOTE(mintas @ 2015 01 05, 22:27)
Lygiai tokią pat daugiafunkcinę buvau ir aš sau susigalvojęs pradžioje, bet kuo labiau gilinies, tuo greičiau suprant, kad kam išradinėti dviratį ten, kur jis jau seniai išrastas. Kaip minėjau, skaičiai kalba ne multifunkcinės naudai.

Norint ŠS pajungti prie vandens boilerio, naudojamas elektrinis trišakis, kuris ir reguliuoja ką šildysim, vandenį boileryje su žemu COP ir aukšta termofikato temperatūra ar grindis su žemos temperatūros termofikatu ir aukštu COP.

Mano siurblyje yra galimybė jį pajungti, pasidomėkit, gal ir Jūsų ŠS automatika turi galimybę jį valdyti.

Atsakyti