Tik motinos pienas - iki kada?

Gal čia "ne visai į temą" (kaip tos blondinės iš "Dviračio žinių" sako), bet papasakosiu, kaip atrodė perėjimas nuo MP prie kt. maisto tarybiniais laikais.
Taigi: maitinau sūnų pati, pienas žliaugė upėm, svoris augo puikiai, 4 mėn. pasitikrinom - viskas OK. Tada (turbūt ir dabar?) reikėjo kas mėnesį lėliuką nešt parodyt savo daktarei. Taigi nueinam 5 mėn., mano gerosios daktarės nėra, pavaduoja kažkokia žiežula, klausia, kuo maitinu. Sakau, kad savo pienu, dar duodu po kelis šaukštelius sulčių. Klausia, ar duodu košių, sakau, kad ne. Kadgi pradėjo šaukt - "jūs ką sau galvojat, vaikui jau 5 mėn., o košes privaloma duot nuo keturių su puse mėnesio, kas per mamos nerūpestingumas... " ir t. t. Truputį valdydamasi, kad neprunkštelėčiau (nebuvau piemenė, kuri išsigąsta aprėkta), ir truputį susirūpinus (vis tik pirmas vaikas) klausiu, ar čia taip jau baisu - pavėluot 2 savaites. Išgirstu nauja porciją rūsčių pamokslų... Grįžtam namo, ką gi, virsiu košę. Tinkamiausia, sakė, manų. Išverdu skystą, susiorganizuojam buteliuką, žinduką, pripilu - nebėga... padidinam skylę - kliokia... Po kelių žindukų sugadinimo lyg ir nutaikom. Vaikas nenori nė žiūrėt į butelį ir reikalauja mano pieno. Šiaip taip įsiūlom. Neryžtingai patraukia (šiaip iš butelio nieko negėrė - tik iš manęs arba šaukštelio), patenka tos košės į burnytę... O varge... Aš ir dabar prisimenu tą kupiną pasišlykštejimo ir pasipiktinimo išraišką, ir kaip geras 5 min. graudžiai verkdamas rankytėm trynėsi snapelį, valydamas tą šlykštynę... Pamaitinau normaliai, užmigo, o aš atsipūtus išviriau tirštos grikių košės. Atsibudusiam pasiūliau šaukštelį - ilgai čepsejo, kol nugurkė ir išsižiojo dar... ir dar... ir dar... Taip, net 2 savaites vėliau negu tarybinė pediatrija liepė, pradėjom valgyt košes - grikių, ryžių, daržovių... ir varškę, mėsytę ir kitus skanius dalykus. Aišku, viską užgerdamas mano pienu (iki metukų). O manų košės nevalgė daugiau niekada, net daržely, kur buvo privaloma valgyt viską, kas paduota. Nevalgo ir dabar...
Kitą vaiką, dukrelę, maitinau tik savo pienu iki 7 mėn. (dar duodavau sulčių ir trintų vaisių), nes iki to laiko košių nenorėjo, o aš labai ir neįkalbinėjau. Manų košės jai pasiūliau (labai nedrąsiai) iš šaukštelio - tiko... Tiko ir kitkas, bet pati dar maitinau iki pusantrų...

O is buteliuko jis visai nieko negeria, nei arbatyciu, nei sultyciu. Vat cia ir yra problema, nes neisivaizduoju, kaip jam papildomai ka nors duot gert, nes manau, kad tokio amziaus, jau reiktu kazka stipriau duot. 

Tokio amžiaus vaikinas puikiausiai gali valgyt ir iš šaukštelio, ir iš puodelio gert. Jeigu iki šiol apsėjo be butelio, tai ar verta dabar pradėt? Pats laikas mokytis naudotis "tikrais" indais ir įrankiais... Gerti tai lėliukams tikrai reikia duot papildomai, nes mamos pienas - ne tiek gėrimas, kiek maistas, o jei vaikutis daugiau juda, jei dar gana šilta, tai ištrokšta...

Na maniskiui dar tik trys menesiukai. Bet gyd. sake nuo keturiu men. reiks damaitinti tai net nezinau ka ji man pasakys na ziuresim.

Neskubėk labai... Jei svorio per mažai priauga, tai gal ir reikia, bet jei normaliai, tai kažin. Aš maitindama antrąją nenutraukinėjau likusio pieno (prieš tai, kai auginau pirmąjį, būtinai liepdavo nutraukt, kas liko, tai kuo daugiau nutraukinėjau, tuo daugiau gaminosi...). Sykį pabandžiau nutraukt - vos keli lašai. Pasakiau gydytojai, tai ji nutarė, kad pienas man tuoj baigsis ir reikia jau pradėt paildomai primaitint. Bet svoris augo gerai, aiškiai jai užtekdavo valgyt, tai nepuoliau primaitinėt... ir sėkmingai maitinau iki pusantrų metų, tik nuo 7 mėn. pradėjau duot košyčių - dėl maisto įvairovės, o ne dėl trūkumo.