Sveikos, mamos ir ne tik. Kaip manote, ar moterys labai solidarios viena kitos atžvilgiu, kai šneka eina apie vyrus?
Susidūriau su labai nemalonia situacija. Išsiskyriau su ilgamečiu draugu, tiksliau jis mane paliko. Visai prie tai, buvom išlėkę į kelionę. Ten jo iniciatyva susipažinome su pora merginų, praleidome keletą vakarų kartu. Moteriška mano nuojauta kuždėjo, kad viena iš jų manajam gali labai netgi patikti. Todėl tie vakarai man kančia buvo. Jau važiuojant jis žinojo, kad skirsimės, tačiau tempė gumą dėl tam tikrų aplinkybių. Na ir aišku nepraėjus nei savaitei nuo išsiskyrimo, jis pradėjo ta mergaitę ''kibint'', nes jis jau laisvas ir gali naudotis visomis susidariusiomis aplinkybėmis.
Kaip dauguma iš Jūsų elgtumėtės tokioj situacijoj, žiūrint iš tos kadrinamos merginos pozicijų? Koks požiūris būtų į vaikiną? Tiek su manim, tiek su buvusiu mano draugu lyg ir bendravo abi vienodai šiltai, na tiesiog draugiškai kelionės metu.
Kiekviena moteris tarpusavyje yra konkurentės. Visose gyvenimo srityse.
O kas tai merginai? Ji jus matė pirmą ir paskutinį kartą. Jeigu jai vaikinas patinka, manot ji nebus su juo dėl jūsų? O kas jūs jai gera draugė? Tikrai ne. Čia jokio moteriško solidarumo nėra ir vargu ar atsiras.
Net nežinau ir ar turėtų jis būti?
Kaip aš pati elgčiausi tos merginos vietoje? Net nežinau. Tai priklausytų nuo to ar jis man simpatiškas, man patinka, ar norėčiau daugiau jį pažinti.
Viena suaugusi moteris, daug patyrusi gyvenime, man pasakė: jei tau patinka vaikinas, o tu jam, bet jis patinka ir tavo draugei, kovok dėl jo, daryk viską, kad jis būtų tavo.
O kas tai merginai? Ji jus matė pirmą ir paskutinį kartą. Jeigu jai vaikinas patinka, manot ji nebus su juo dėl jūsų? O kas jūs jai gera draugė? Tikrai ne. Čia jokio moteriško solidarumo nėra ir vargu ar atsiras.
Net nežinau ir ar turėtų jis būti?
Kaip aš pati elgčiausi tos merginos vietoje? Net nežinau. Tai priklausytų nuo to ar jis man simpatiškas, man patinka, ar norėčiau daugiau jį pažinti.
Viena suaugusi moteris, daug patyrusi gyvenime, man pasakė: jei tau patinka vaikinas, o tu jam, bet jis patinka ir tavo draugei, kovok dėl jo, daryk viską, kad jis būtų tavo.
QUOTE(braske23 @ 2009 09 23, 21:45)
Kaip dauguma iš Jūsų elgtumėtės tokioj situacijoj, žiūrint iš tos kadrinamos merginos pozicijų? Koks požiūris būtų į vaikiną?
O koks požiūris gali būti į vaikiną, kuris iš vienos merginos glėbio tuojau puola pas kitą? Mano - tikrai nekoks. Nesakau, kad vien dėl to žmogus jau tampa nurašytas, bet dėl mano dėmesio tokiam tipeliui tektų kalnus nuversti.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 09 23, 23:14)
O koks požiūris gali būti į vaikiną, kuris iš vienos merginos glėbio tuojau puola pas kitą? Mano - tikrai nekoks. Nesakau, kad vien dėl to žmogus jau tampa nurašytas, bet dėl mano dėmesio tokiam tipeliui tektų kalnus nuversti.
Iš esmės mane šis dalykas ir išmušė labai iš vėžiu. Kad taip iškart ir dar su žmogum, kurį pažįstu, nors daug kartu sakiau, kad apie jo asmeninius santykius, buvusiais ar esamas merginas nieko nenoriu žinoti.
Būtų natūralu ir suprantama, jei po kažkiek laiko. O čia vaikinas visiškai negaišta laiko veltui. Dar tuo pat metu pradėjo šniukštinėti apie kita panelę, kurią pirmą kart pamatė, kai kartu nuėjom pas draugus į gimtadienį. Bandė kadrint jau po vakarėlio-nepavyko, mes tuo metu buvom laikinai išsiskyrę. Vėliau vėl metus laiko draugavom. Žodžiu visais įmanomais frontais dirba vaikinas.
Negi taip skiriasi vyrų ir moterų logika šiuo atžvilgiu? Man tai dabar tam tikro gedėjimo laikotarpis. O vyrams atrodo visai kitaip...
moterys nera solidarios, kai kalba eina apie viena ir ta pati vyra. tuo metu jos konkurentes.
QUOTE(braske23 @ 2009 09 23, 22:58)
Negi taip skiriasi vyrų ir moterų logika šiuo atžvilgiu? Man tai dabar tam tikro gedėjimo laikotarpis. O vyrams atrodo visai kitaip...
Manau, čia jau ne vyrų ir moterų skirtumai, o tiesiog žmonių skirtumai. Nesinori imti ir išrėžti, iš kur Tu tokį mergišių ir ištraukei, kam Tau toks reikalingas, džiaukis, kad laiku atsikratei ir t.t., ir pan. Tiesiog gal tikrai nevienodai rimtai žiūrėjot į judviejų santykius arba su tuo, ką Tu išgyveni dabar, Tavo buvęs draugas palaipsniui jau susitaikė anksčiau, kai Tu dar turėjai vilties, jog iki išsiskyrimo prieiti neteks.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 09 24, 23:14)
Manau, čia jau ne vyrų ir moterų skirtumai, o tiesiog žmonių skirtumai. Nesinori imti ir išrėžti, iš kur Tu tokį mergišių ir ištraukei, kam Tau toks reikalingas, džiaukis, kad laiku atsikratei ir t.t., ir pan. Tiesiog gal tikrai nevienodai rimtai žiūrėjot į judviejų santykius arba su tuo, ką Tu išgyveni dabar, Tavo buvęs draugas palaipsniui jau susitaikė anksčiau, kai Tu dar turėjai vilties, jog iki išsiskyrimo prieiti neteks.
Rėžkit drasiai visada
. Vertinu visada kitų žmonių nuomonę ir dažnai ganėtinai sveika pažiūrėti į tą pačią situaciją kito žmogaus akimis. Na tuo metu kai draugavom, tai tikrai aš jo mergišium nėbūčiau pavadinus. Iš tikrųjų, kadangi iniciatorius skirtis buvo Jis ir sprendimas buvo apgalvotas, tai manau, kad gal iš tikrųjų apsiprato jis su ta mintim seniai.
QUOTE(braske23 @ 2009 09 24, 23:07)
Rėžkit drasiai visada . Vertinu visada kitų žmonių nuomonę ir dažnai ganėtinai sveika pažiūrėti į tą pačią situaciją kito žmogaus akimis. Na tuo metu kai draugavom, tai tikrai aš jo mergišium nėbūčiau pavadinus. Iš tikrųjų, kadangi iniciatorius skirtis buvo Jis ir sprendimas buvo apgalvotas, tai manau, kad gal iš tikrųjų apsiprato jis su ta mintim seniai.
. Vertinu visada kitų žmonių nuomonę ir dažnai ganėtinai sveika pažiūrėti į tą pačią situaciją kito žmogaus akimis. Na tuo metu kai draugavom, tai tikrai aš jo mergišium nėbūčiau pavadinus. Iš tikrųjų, kadangi iniciatorius skirtis buvo Jis ir sprendimas buvo apgalvotas, tai manau, kad gal iš tikrųjų apsiprato jis su ta mintim seniai.O gal niekada nė nelaikė santykių rimtais, t.y. nuo pat pradžios tai buvo "smagiai leisiu laiką, kol rasiu dar ką smagesnio". Teko ir man tokių pažinoti (ne draugauti) ir buvo liūdna matyti, kai mergina iš tiesų tikisi kažko rimto, tuo tarpu vaikino požiūriu, jis dar "turi išsilakstyti", o jau kada nors ateity GAL ir kažką rimtesnio paplanuoti. Blogiausia šiuo atveju, kad apie santykių rimtumą nesikalbama, tiesiog kiekvienas poroje nusprendžia, kad yra būtent taip, o ne kitaip (kai tuo tarpu lūkesčiai visai neatitinka). Aišku, nebūtinai tai yra ir tavo situacija, tiesiog teko matyti tokių atvejų ne vieną. Manau, kad labai svarbu jau draugystės pradžioje tiesiai šviesiai (vyrai dažnai būtent taip bendrauja, tuo tarpu moterys stengiasi eiti "per aplinkui", dėl ko dažnai įvyksta nesusikalbėjimas) paklausti, ko iš santykių tikiesi, ar nori tiesiog gerai praleisti laiką, ar kažko rimto. Aišku, kai kada to tiesaus atsakymo nesulauki, bet iš reakcijos (pvz. "mykimo" gall.... kada norrrrssss....) dažniausiai galima suprasti. Aišku, tokio klausimo neužduosi pirmą pažinties dieną, bet iš kitos pusės dauguma draugysčių ir auga palaipsniui, kol atsiranda kažkas daugiau nei tiesiog pažįstamas žmogus.
Na, man yra nutikę dar geriau 
buvau kokių 19-os, vaikinas keliais metais vyresnis, meilė tęsėsi jau metus, kai pastebėjau (tiksliau 6-as jausmas pakuždėjo. Ir labai greitai), kad jam patiko mano draugė, kuriai, žinau tikrai, jis patiko jau seniausiai. Aš mergina išdidi (tada tai buvo madinga), pasakiau jam tiesiai ką nujaučiu, informavau apie draugės simpatijas jam (gražiai, ramiai, civilizuotai, nes dar buvau ir mandagi) ir, kol jis negrąžino nutįsusio žandikaulio vieton, pasiūliau tos draugės telefono nr., jei jau viskas su jų biolaukais taip darnu. Jis kiek pasimetęs, bet nr. pasiėmė, gražiai padėkojo (irgi mandagus), o aš dar ir pažadėjau pati tai draugei paskambint, perspėt, kad taip, kaip jis nepasimestų . Taip ir padariau (draugė, vis tik), informavau ją, kad lauktų skambučio nuo JO. Ir ką jūs manot - ji net nepasivargino nuslėpt džiaugsmo Pora jie buvo 2 mėn., aš priverkiau pilnas dvi pagalves minimum, po to jis atšliaužė keliais atgal (apie tą šliaužiojimo procesą - kita istorija), ale kas sudaužyta, nebeklijavau (priminsiu, būt išdidžia tada buvo madinga ) . Po to priverkiau dar kelias pagalves Kai visks praėjo, supratau, kad gavau daug neįkainojamų pamokų ir pasidariau išvadų. Viena iš jų - reiškinio ,,moteriškas solidarumas" neegzistuoja 
Nuo to laiko praėjo jau 20 metų, ir stebėdama tai, kas vyksta tarp aplinkinių, artimų ir tolimų, galiu ir šiandien patvirtinti - su išvadomis nesuklydau
buvau kokių 19-os, vaikinas keliais metais vyresnis, meilė tęsėsi jau metus, kai pastebėjau (tiksliau 6-as jausmas pakuždėjo. Ir labai greitai), kad jam patiko mano draugė, kuriai, žinau tikrai, jis patiko jau seniausiai. Aš mergina išdidi (tada tai buvo madinga), pasakiau jam tiesiai ką nujaučiu, informavau apie draugės simpatijas jam (gražiai, ramiai, civilizuotai, nes dar buvau ir mandagi) ir, kol jis negrąžino nutįsusio žandikaulio vieton, pasiūliau tos draugės telefono nr., jei jau viskas su jų biolaukais taip darnu. Jis kiek pasimetęs, bet nr. pasiėmė, gražiai padėkojo (irgi mandagus), o aš dar ir pažadėjau pati tai draugei paskambint, perspėt, kad taip, kaip jis nepasimestų . Taip ir padariau (draugė, vis tik), informavau ją, kad lauktų skambučio nuo JO. Ir ką jūs manot - ji net nepasivargino nuslėpt džiaugsmo Pora jie buvo 2 mėn., aš priverkiau pilnas dvi pagalves minimum, po to jis atšliaužė keliais atgal (apie tą šliaužiojimo procesą - kita istorija), ale kas sudaužyta, nebeklijavau (priminsiu, būt išdidžia tada buvo madinga ) . Po to priverkiau dar kelias pagalves Kai visks praėjo, supratau, kad gavau daug neįkainojamų pamokų ir pasidariau išvadų. Viena iš jų - reiškinio ,,moteriškas solidarumas" neegzistuoja Nuo to laiko praėjo jau 20 metų, ir stebėdama tai, kas vyksta tarp aplinkinių, artimų ir tolimų, galiu ir šiandien patvirtinti - su išvadomis nesuklydau
QUOTE(Schroedingers Cat @ 2009 09 25, 00:37)
O gal niekada nė nelaikė santykių rimtais, t.y. nuo pat pradžios tai buvo "smagiai leisiu laiką, kol rasiu dar ką smagesnio".
Na šiuo atveju, tai tikrai nelabai mūsų situacija buvo. Vis dėlto pažįstami 5.5, o draugavom 4.5 metus. Buvo aišku visko, kaip ir kiekvienoje poroje. Nors praktiškai laikėme vienas kitą šeima. Ir iki pirmo išsiskyrimo man net nekilo mintis, kad šeimą galėčiau kurti su kitu žmogumi. Tačiau vadinamų šeimyninių krizių draugystė neatlaikė.
Papildyta:
QUOTE(Atogrąža @ 2009 09 25, 01:47)
Na, man yra nutikę dar geriau buvau kokių 19-os, vaikinas keliais metais vyresnis, meilė tęsėsi jau metus, kai pastebėjau (tiksliau 6-as jausmas pakuždėjo. Ir labai greitai), kad jam patiko mano draugė, kuriai, žinau tikrai, jis patiko jau seniausiai. Aš mergina išdidi (tada tai buvo madinga), pasakiau jam tiesiai ką nujaučiu, informavau apie draugės simpatijas jam (gražiai, ramiai, civilizuotai, nes dar buvau ir mandagi) ir, kol jis negrąžino nutįsusio žandikaulio vieton, pasiūliau tos draugės telefono nr., jei jau viskas su jų biolaukais taip darnu. Jis kiek pasimetęs, bet nr. pasiėmė, gražiai padėkojo (irgi mandagus), o aš dar ir pažadėjau pati tai draugei paskambint, perspėt, kad taip, kaip jis nepasimestų . Taip ir padariau (draugė, vis tik), informavau ją, kad lauktų skambučio nuo JO. Ir ką jūs manot - ji net nepasivargino nuslėpt džiaugsmo Pora jie buvo 2 mėn., aš priverkiau pilnas dvi pagalves minimum, po to jis atšliaužė keliais atgal (apie tą šliaužiojimo procesą - kita istorija), ale kas sudaužyta, nebeklijavau (priminsiu, būt išdidžia tada buvo madinga ) . Po to priverkiau dar kelias pagalves Kai visks praėjo, supratau, kad gavau daug neįkainojamų pamokų ir pasidariau išvadų. Viena iš jų - reiškinio ,,moteriškas solidarumas" neegzistuoja Nuo to laiko praėjo jau 20 metų, ir stebėdama tai, kas vyksta tarp aplinkinių, artimų ir tolimų, galiu ir šiandien patvirtinti - su išvadomis nesuklydau
buvau kokių 19-os, vaikinas keliais metais vyresnis, meilė tęsėsi jau metus, kai pastebėjau (tiksliau 6-as jausmas pakuždėjo. Ir labai greitai), kad jam patiko mano draugė, kuriai, žinau tikrai, jis patiko jau seniausiai. Aš mergina išdidi (tada tai buvo madinga), pasakiau jam tiesiai ką nujaučiu, informavau apie draugės simpatijas jam (gražiai, ramiai, civilizuotai, nes dar buvau ir mandagi) ir, kol jis negrąžino nutįsusio žandikaulio vieton, pasiūliau tos draugės telefono nr., jei jau viskas su jų biolaukais taip darnu. Jis kiek pasimetęs, bet nr. pasiėmė, gražiai padėkojo (irgi mandagus), o aš dar ir pažadėjau pati tai draugei paskambint, perspėt, kad taip, kaip jis nepasimestų . Taip ir padariau (draugė, vis tik), informavau ją, kad lauktų skambučio nuo JO. Ir ką jūs manot - ji net nepasivargino nuslėpt džiaugsmo Pora jie buvo 2 mėn., aš priverkiau pilnas dvi pagalves minimum, po to jis atšliaužė keliais atgal (apie tą šliaužiojimo procesą - kita istorija), ale kas sudaužyta, nebeklijavau (priminsiu, būt išdidžia tada buvo madinga ) . Po to priverkiau dar kelias pagalves Kai visks praėjo, supratau, kad gavau daug neįkainojamų pamokų ir pasidariau išvadų. Viena iš jų - reiškinio ,,moteriškas solidarumas" neegzistuoja Nuo to laiko praėjo jau 20 metų, ir stebėdama tai, kas vyksta tarp aplinkinių, artimų ir tolimų, galiu ir šiandien patvirtinti - su išvadomis nesuklydau Na Jūsų situacija, tai tikrai
. Aš turbūt tikrai nebūčiau tokia išdidi, o tuo labiau mandagi. Kažkaip pernelyg gaila kažkokiai ''draugei'' tiesiog perleisti vaikiną po praktiškai vos ne penkių draugystės metų (čia mano atveju). Skaitau ir pikta darosi dėl tokių žmonių.Pakeitė ir mano pasaulėžiūroje skyrybos daug, tik susigulėt dar viskas turi.
