Negaliu pasakyti, kad šitą žmogų puikiai pažinočiau, ne taip tikrai nėra... blush2.gif tačiau...jo glėbyje jaučiuosi kaip namuose, kuriuose jauku, gera, iš kurių nesinori pabėgti.
Tą vakarą susitikome koncerte. Buvau ne viena. Su manimi keliavo pusbrolis, kuris... vos nos visko nesugadino biggrin.gif .
Taip išėjo jog priėjau prie jo ir paliečiau nugarą, švelniai, draugiškai, moteriškai.. Tokios reakcijos mano kompanjinas, o juo labiau aš nesitikėjau. Jis atsisuko ir suspigo iš laimės, mačiau jog tikrai nudžiugo, paskui uždėjo rankas ant pečių ir įdėmiai pažvelgė man į akis, įdėmiai stebėjo mano reakciją, aš jam atsakiau tuo pačiu, uždėjau rankas ir laukiau kas bus toliau... O toliau atsidūriau jo glėbyje, suvystė mane, kaip motina kūdykį, taip stipriai stipriai.... Tada aš supratau, jog jo glėbyje norėčiau praleistį, jei ne visą tai bent dalelę savo gyvenimo.
Po šio nutikimo aš supratau daug svarbių dalykų:
1) Romantikai sukurti nebūtina būti 2 - se, aplinkui gali būti daugybė žmonių, svarbiausia, kad tą akimirką 2 širdys plaktų viena kitai.
2) Pati romantika gali trukti kelias sekundes, bet tos kelios sekundės visą vakarą gali nudažyti romantiškom spalvom.
3) Ir visai nesvarbu ar tai kada pasikartos, svarbiausia tai kas liko atmintyje.

Tai tiek, mergičkos iš mano trumpos romantiškos akimirkos.
Labanakt
Adi wink.gif