Gal ir pavėluotai, bet parašysiu ir aš savo įspūdžius. Vaikui kelionė labai patiko, man irgi patiko, bet ne viskas.
Autobuse laikas ėjo greitai, visai ne pavargom nuo ilgos kelionės, grupės vadovai prisigalvodavo užsiėmimus vaikams ir suaugusiems. Sustodavom pakankamai dažnai ir ten būdavo (čia jau Suomijoje) ir parduotuvė ir kavinė ir tualetai (daug švarių ir patogių nemokamų tualetų).
Viešbučiai irgi buvo geri, pusryčiai labai geri, turbūt kiekvienas rado sau tinkamo maisto.
Pirma atrakcija buvo sniegomobilio safari. Šita pramoga tikrai nėra skirta mažiems vaikams, be reikalo aš persigalvojau. Reikėjo, kaip ir buvo suplanuota, atsisakyti naktinio safario. Vaikams daugiau patiko patiems važinėti su vaikiškais snegomobiliais Kalėdų Senelio kaimelyje ir laiko tam užteko. Per naktinį safarį sėdėjau rogėse (8vietų) kartu su vaikais. Mėgautis važiavimu ir grožėtis gamta labai trukdė benzino smarvę ir sniegas iš po sniegomobilio ratų, mažai padėdavo ir šalmo apsauginis stiklas. Vaikams buvo dar blogiau, nes kažkodėl puse vaikiškų šalmų buvo be apsauginių stiklų

. Be to rogės sunkiai įvažiuodavo į kalnelės, kartais reikėjo išlipti iš jų ir lipti pėsčiom. Pradžioje vaikams net patiko valiotis sniege, bet kai jie buvo palikti miške ilgesniam laikui, sušalo ir išsigando. Prisiminė visas kalbas, rėkė SOS, help, spasite, gelbėkit ir tt. Gal, po kiek laiko, bus net juokinga prisiminti, nepamiršim tikrai. Dar gerai, kad buvo nelabai šalta, gal apie 10.
Ryte nuvažiavom pas Kalėdų Senelį. Pasirodo, kad jų ten tikrai yra ne vienas. Mums prireikė grįžti į autobusą, atsilikom nuo grupės, pasiklydom ir užėjom į kitą pastatą, ten labai gerai pabendravom su kitų Seneliu, tik dovanos aišku ne gavom. Reikėjo pasukti galvą, kaip paaiškinti vaikui

. Nusprendėm, kad mums tiesiog pasisiekė 2 kartus pabendrauti su Kalėdų Senelių

(gerai, kad jie buvo labai panašūs), ir dovaną vaikas vėliau gavo iš kito Kalėdų Senelio, jau kai buvome su grupe. Pas pirmą Senelį visai ne buvo žmonių, todėl jis neskubėdamas peržiūrėjo piešinius, perskaitė laišką nuo klasės vaikų, paklausė Lithuanija tai Vilnius ar Kaunas? Paklausė vaiko vardą, išrinko gražiausią piešinį ir su juo nusifotografavom. Turėjome paimti nuotrauką (A5 formato už 18 euro), bet dabar turim įrodimą, kad perdavėm klasės draugų laišką ir piešinius.
Elnių safari patiko labiausiai, nors pakeliui atgal mums pradėjo šalti kojos (buvom labai šiltai apsirengę ir apkloti). Mūsų rogės vežė labai gražus, baltas elnius su vienu ragu. Buvo tamsu, tik giedram danguje švietė apvalus menulis (buvo pilnatis), apsnigtas miškas aplink buvo pasakiškai gražus ir tilus. Man trūksta žodžių aprašyti, ta grožį, turbūt reikia pamatyti jį ir pajusti. Labai gerai pasėdėjome prie laužų, kepame dešrelės, pasišildome ir blynai su kakava mums labai patiko. Šaltis buvo jau gerokai virš 20, bet tikrai Laplandijoje jis kitoks.
Kitą dieną buvo šunų safari. Šitos atrakcijos vaikas laukė labiausiai ir jam patiko, man kažkuo pritruko, gal norėjosi daugiau pabendrauti su šunimis. Pralėkėm ratelį labai greitai, sušalti ir nespėjom, bet nuėjom šildytis į namelį. Ten pavaišino kava ir karštu saldžiu gėrimu iš vietinių uogų, atsakė į klausimus ir nuvažiavom toliau. Dar spėjome nusifilmuoti su šunims.
Zoologijos sode buvo labai-labai slidu, be kaimynų pagalbos nepamatytum nieko (labai dėkinga jiems, kad pasiūlė pagalbą). Aš vos galėjau eiti pati laikydamasi už turėklas, arba važiuoti nuo kalnelio (buvo smagu) taip pat laikydamasi už turėklas. Patiko didžiulės pelėdos, kurių buvo sunku surasti, baltų baltame sniege, dėl to jų visai nesimato nuotraukose. Patiko vilkai, meškos, lapes, viskas patiko ir keista kad visai ne sušalom (buvo 26-27 šalčio). Dar spėjome firminėje Fazer parduotuvėje nupirkti lauktuvių.
Kelionė namo buvo tokia pat greita ir linksma, visai ne pavargom. Grįžome sveiki ir laimingi, sutikome Naujus metus, o sausio 2d. vaikui pradėjo skaudėti pilvas ir buvo išpjautas apendicitas. Dėkoju Dievui, kad taip mums pasisiekė, esame laimingi.