Kaip elgtumėtės?

Taip, sutinku...aš irgi iki vestuvių jau abejojau ar tikrai tai tas žmogus, bet gal per daug prisirišus buvau - pirma meilė... O dabar, po 11 metų pažinties ir 6 metų santuokos - nebegaliu pakęsti jo prisilietimų, nenoriu bučiuotis... Košmaras... Stoviu prie savo šeimos griuvėsių ir žvelgiu į neaiškią, bet norisi tikėti - šviesesnę - ateitį. Liūdna. Graudu. Pikta. Bet taip jau išėjo. Irgi gan ilgai tiesiog prisiversdavau mylėtis, nes juk reikia, juk žmona esu. O jaučiausi beveik kaip prostitutė... Nors pats vyras ir atšaldė visus mano jausmus sau, galima sakyti - pats kaltas, bet kas iš to? Nieko tuo nebepakeisi - jis nebetraukia, savo požiūrio pakeisti nesugebu, o ir nebenoriu gal jau...Apsimetinėt irgi jau nebegaliu - šlykštu. Tai ir lieka - trys įskaudinti likimai: mano, vyro ir vaiko. Atrodo, su dabartine patirtim dabar tokios klaidos nebedaryčiau - netekėčiau, jei būtų abejonių. Bet praeities nesugrąžinsi. Todėl pritariu: jei jau dabar negali su juo būti, netekėk. Dabar įskaudinsi vieną žmogų, jį palikdama...o likdama su juo, vėliau gali įskaudinti daugiau žmonių.
P.S. O straipsnis geras. Nusiunčiau jį savo vyrui - gal bus naudingas.

Nematau jokios ateities. Kam save kankinti, kai tas zmogus tau tik draugas? Seimoje turi buti kazkas daugiau nei vien draugyste... Negriauk savo ir jo gyvenimu

Kuo anksčiau išsiskirsi, tuo bus abiems geriau. Turiu draugę kuri ištekėjo, nes jis visiems patiko, paskui ją labai intensyviai sekiojo. Galvojo, ai pamilsiu, priprasiu, bet to neįvyko. O ir draugas tikisi, kad tu jį pamilsi, bet jeigu taip nebus, jo jausmai gali pasikeisti į blogąją pusę ir abu būsit nelaimingi.

Mano nuomone tai situacija aiskutele: reikia jums skirtis ir baigtas kriukis.

pats nesuprantamiausias dalykas tokiose istorijose - kodel buvote kartu visa ta laika ? ar vyras verte buti kartu ? jei verte tai yra slykstu, jei neverte, vadinasi tai buvo pacios noras ir pasirinkimas, tai kam tada reikejo visa tai pradeti ? Matyti kad pas drauga jausmai kyla, taciau tam laiku nesutrukdyti ir tuo paciu tai toliau skatinti ? ar tai nera per ziauru kito zmogaus atzvilgiu ? o jei dar ir sakai kad geras draugas tai visai nepateisinama. Tokioje situacijoje tik skirtis, nors greiciausiai prarasi drauga ir deja draugai nesimeto pakampese, meiluziu pilnos pakampes, tik duok jiems ka turi, o geru paciu tikriausiu draugu taip lengvai nesurasi.

Man tai cia visai neaiski situacija. Del to kad temos autore man regis samoningai neatskleidzia kaip ir kodel ji 5 metus isdraugavo..
jei delto, kad jis geras draugas - tai ir issiskyre galit buti draugais
jei del pinigeliu tai reikia sita pamineti, nes nuo to keiciasi situacija. Ir is vis - ka tu gauni is tu santykiu???
na dar variantas, gal per mazai pasitiki savimi ir bijai, kad kito jau nebesusirasi?? vel daug ka pasako apie situacija. Nereikia santykiuose akcentuoti vien intymumo..

Suprantu... iš dalies... nesuprantu tik tų 1,5 metų, kai jau viskas buvo baigta (mano nuomone) tarp šitų žmonių kaip poros. Turėjau ir aš panašią situaciją, tiesa, jauna buvau, ir seksas dar nerūpėjo, bet prisilietimai, bučiniai, buvo... kol vieną dieną supratau, kad šis žmogus man gali būti tik draugas Bet kadangi iš tiesų jį laikiau DRAUGU, tai "netempiau", o iš karto aiškinausi, kad nebegaliu būti jo mergina, galim likti draugais... Jis prašė pabandyti dar, gal tai laikina... sutikau, nes tas žmogus man buvo savaip brangus... nieko neišėjo, po mėnesio pasakiau, kad niekas nesikeičia, todėl nenoriu skaudinti nei tavęs, nei savęs
O galvot tokioj situacijoj ape vedybas nu, nepykit, bet nesąmonė kažkokia
P.S.: su juo draugai iki šiol, nors dėl aplinkybių, retokai išeina susitikti