QUOTE(Deilina @ 2009 10 31, 09:24)
Tai nera ta situacija, kad negaliu susitaikyti su diagnoze,
tiesiog manau ir sirdimi jauciu, kad neteisingai jam nustate. Vaziuosim siandien pas seima, kuri augino berniuka su tokiais pat pozymiais kaip mano vaikas. Ir jam 6 metukai, jis dabar toks kaip visi vaikai, bet aisku darbo buvo, bet jam ne autizmas.
Tai ir yra tas vidinis kirminukas kuris visas graužia pirma kartą išgirdus diagnozę, nenoras prpažinti, sakymas kad nesamonė, mano vaikui viskas gerai ir t.t. ir p.n. visom taip buvo, na bent jau daugeliui. ir ne be reikalo, juk medikai pas mus taip dažnai klysta
Kai aš netikėjau IQ rezultatu, nes jį atliko labai greitai, galvojau - nesamonė, kaip per pusvalandį tai galima nustatyti sugalvojau pagudrauti, nuvedžiau savo vyresnįjį sunų padaryti IQ ir ką manot - jo IQ 119, tada jau nurimau
Papildyta:
QUOTE(Deilina @ 2009 10 31, 10:25)
Is tu autizma signalizuojanciu veliaveliu mums atitinka mazdaug puse
Nemažai, bet kita vertus aš tų vėliavėlių daug ir sau pritaikiau, ir draugam, ir kolegom