Galbūt yra vyrų, kurie nenori vaikų, bet man taip pat atrodo, kad tokių vienetai. Dauguma mielai sūpuotų savo leliuką, tik kai ilgai nesiseka vaikelio sulaukti, žmonės prigalvoja įvairių pasiteisinimo būdų - aš nenoriu vaikų, noriu padaryti karjerą, dar ne laikas ir panašiai.
Dėl gyvenimo krizių... Taip jau yra, kad mes bėgam, lekiam, gyvenam praeitimi arba fantazuojame kurdami ateities planus. Ir tik tada, kai kažkas nutinka, pradedame matyti ir vertinti tai, ką turim dabar.
Sunku, tikrai sunku išmokti nuoširdžiai džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka. Bet turėtumėm to siekti, tada tikrai gyvenimas būtų lengvesnis, gražesnis, geresnis..
QUOTE(RVB @ 2010 04 09, 00:11)
Mano tetis del sventos ramybes nuena, o paskui bumba, kad neduoda jam ramybes, o ji baisia patenkinta, akd nuvede ji ten ar ten,
Prajuokinot

Tokia tipiška šeimyninė situacija

Iš šono žiūrint, absurdiška ir juokinga, bet kažkodėl mes moterys vistiek taip elgiamės.
Šitas scenarijus turbūt tinka ir visoms kitoms situacijoms, net tik kalbant apie gydytojus.
Ir kokie tie vyrai visgi kantrūs ir nuolankūs

Įdomu, ar moterys šitaip nusileistų, jei vyrai mus spaustų daryti tai, kas jiems labai svarbu... Turbūt dauguma tikrai susikrautume lagaminus ir pagrasintume išeiti
QUOTE(junona123 @ 2010 04 09, 09:27)
isties malonu suvokti, kaip stipriai gali myleti kita zmogu.
Ir kaip būtų šaunu, kad tą jausmą jaustume kasdien, kiekvieną akimirką, ne tik ištikus krizei, ar ne?
...Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir viską ištveria...
<Iš apaštalo Pauliaus I laiško korintiečiams>
Kažkodėl prisiminiau šiuos žodžius...