Tokio dalyko dar nebuvo.
Nera net taip buve per 10 metu.
QUOTE(swajojuu @ 2008 04 04, 01:22)
Man ka tik skambino is firmos, kurioj jis dirba, iesko jo, neranda, visi raktai pas ji, zmones dirbt negali, ba neatsiliepia nei man, nei kam kitam 
zinociau, kad viskas tvarkoj, tai nenervuotu
zinociau, kad viskas tvarkoj, tai nenervuotuKaip supratau nebloga darba turi
Nakvoja namie, tikrai jei kada negrįžtų, manęs jau neberastų 
Labas, merginos 
Reikia jūsų patarimo. Su vaikinu esame kartu 1,5 metų. Metus gyvename kartu.
Aš nedraudžiu jam nueiti pas draugų, pažiūrėti krepšinį, išgerti alaus.. Žodžiu pabūti vyriškoje kompanijoje. Bet va per tuos metus kai gyvenam kartu, buvo 4 naktys, kai jis namo iš tų draugų negrįžo nakvoti. Pirmus tris kartus šnekėjau gražiai, pasakiau, kad man nepatinka tokie dalykai, net jei aš tą draugą pažįstu kuo puikiausiai (visada lieka nakvoti pas tą patį draugą). Bet vat paskutinis kartas mane tiesiog išmušė iš vėžių... Išėjo žiūrėti krepšinį, vyriškai kompanija, draugo žmona dirba naktinėje pamainoje, namai tušti. Puiki vieta vyrukams susirinkti. Dar pati jį nuvežiau (gyvename miesto pakraštyje) ir pasakiau, kad jei neturėsi kaip grįžti - paskambink kad ir naktį, atvažiuosiu (jau ne kartą taip buvo). Na, aš vakare einu miegoti, man į darbą ryte reikia. Pabundu 5 valandą ryto, apeinu namus (gal negirdėjau kada grįžo) - nėra. Skambinu - nekelia. Dar kartą - pakelia. Pasako, kad pas draugą dar baliavoja. Jis nemiega, o baliavoja. Besiruošiant man į darbą gryžo. Aišku girtas, nuėjo miegoti. Vakare jis mane apšaukė, ko aš čia pykstu. Jo laisvė jam pati svarbiausia, kai jis išeina pas draugus, galiu jį pamiršti, tai jo laikas, darys ką nori, elgsis kaip nori. Nieko jis nesiruošia keisti, visada taip bus ir baigčiau čia po kiekvienos tokios nakties pykti.... Pamirksėjau, paklausiau, apstulbau. Namai mano, pasiūliau išsikraustyti, nes su tuo tikrai nesiruošiu susigyventi. Likau kalta, kad jo nemyliu, nes iškilus tokia problemai iškart noriu skirtis.
Tai ir galvoju, kas čia dabar kaltas: aš, nes nesuprantu vyrų poreikio pabūti kompanijoje ir nemoku vertinti jo laisvės, ar jis?
Taip gyventi aš nesiruošiu, tokiom šėlionėm aš nepritariu ir manau, kad naktys turi būti leidžiamos namie (pareik kad ir 2 valandą nakties, bet pareik). Bet galvoju, kad aš senamadiška ir apie šiuolaikinį gyvenimą nieko nesuprantu?
Reikia jūsų patarimo. Su vaikinu esame kartu 1,5 metų. Metus gyvename kartu. Aš nedraudžiu jam nueiti pas draugų, pažiūrėti krepšinį, išgerti alaus.. Žodžiu pabūti vyriškoje kompanijoje. Bet va per tuos metus kai gyvenam kartu, buvo 4 naktys, kai jis namo iš tų draugų negrįžo nakvoti. Pirmus tris kartus šnekėjau gražiai, pasakiau, kad man nepatinka tokie dalykai, net jei aš tą draugą pažįstu kuo puikiausiai (visada lieka nakvoti pas tą patį draugą). Bet vat paskutinis kartas mane tiesiog išmušė iš vėžių... Išėjo žiūrėti krepšinį, vyriškai kompanija, draugo žmona dirba naktinėje pamainoje, namai tušti. Puiki vieta vyrukams susirinkti. Dar pati jį nuvežiau (gyvename miesto pakraštyje) ir pasakiau, kad jei neturėsi kaip grįžti - paskambink kad ir naktį, atvažiuosiu (jau ne kartą taip buvo). Na, aš vakare einu miegoti, man į darbą ryte reikia. Pabundu 5 valandą ryto, apeinu namus (gal negirdėjau kada grįžo) - nėra. Skambinu - nekelia. Dar kartą - pakelia. Pasako, kad pas draugą dar baliavoja. Jis nemiega, o baliavoja. Besiruošiant man į darbą gryžo. Aišku girtas, nuėjo miegoti. Vakare jis mane apšaukė, ko aš čia pykstu. Jo laisvė jam pati svarbiausia, kai jis išeina pas draugus, galiu jį pamiršti, tai jo laikas, darys ką nori, elgsis kaip nori. Nieko jis nesiruošia keisti, visada taip bus ir baigčiau čia po kiekvienos tokios nakties pykti.... Pamirksėjau, paklausiau, apstulbau. Namai mano, pasiūliau išsikraustyti, nes su tuo tikrai nesiruošiu susigyventi. Likau kalta, kad jo nemyliu, nes iškilus tokia problemai iškart noriu skirtis.
Tai ir galvoju, kas čia dabar kaltas: aš, nes nesuprantu vyrų poreikio pabūti kompanijoje ir nemoku vertinti jo laisvės, ar jis?
Taip gyventi aš nesiruošiu, tokiom šėlionėm aš nepritariu ir manau, kad naktys turi būti leidžiamos namie (pareik kad ir 2 valandą nakties, bet pareik). Bet galvoju, kad aš senamadiška ir apie šiuolaikinį gyvenimą nieko nesuprantu?
QUOTE(Ulpe @ 2014 08 28, 09:43)
Taip gyventi aš nesiruošiu, tokiom šėlionėm aš nepritariu ir manau, kad naktys turi būti leidžiamos namie (pareik kad ir 2 valandą nakties, bet pareik).
o tu jam ramiai pasakyk va sita sakini, kuri iskirpau. ir viskas - duok 5 min pasirinkti - ar gyvena su tavim ir is meiles tau sutinka su sia salyga. ar gyvena taip kaip nori, bet be taves.
as irgi nepritariu nenakvojimui namie, man tai nepagarba partneriui
Visada namie 
