Pavyzdžiui, aš sąrėmiu metu nenorėjau su niekuo bendrauti, su niekuo kalbėtis, kad mane paliktų ramybėje ir viskas. Taigi, elgiausi ir su kitais, taip - anekdotų nepasakojau, tylėjau ir viskas. Bet kažkodėl su manim taip nesielgė taip pat - aplink zujanti ir įžeidinėjanti akušerė tikrai gerai man nervus patampė. Na bet aš didžiuojuos savimi, kad aš ją ištvėriau ir garsiai jos neiškeikiau ir nepasiunčiau. Nenusileidau iki jos lygio. Dabar tai man teikia tikrą paguodą, žinokit, bet tada kai gimdžiau ir po gimdymo tikrai šlykštu buvo viską prisiminti.
Geriau galvokit, kad visko gali būti, bet jūs su tuo kaip nors susitvarkysite
 
 Arba galvokite iš tikrųjų kaip tik jūs norite ir kaip jums geriausia. Čia jūsų šventa teisė
 
 O šiaip tai aš manau, kad kiekviena
 yra pasaulio bamba, o ypač gimdymo metu. Ir su ja reikia elgtis gražiai ir padoriai. Ir ypač tai turi suvokti (ir suvokia) medikai. Bet ne visada jie nori tokį požiūrį parodyti. Ne visada medikai vadovaujasi taisykle, kad jei tau pasirodė (būtent - pasirodė), kad
 yra pasaulio bamba, o ypač gimdymo metu. Ir su ja reikia elgtis gražiai ir padoriai. Ir ypač tai turi suvokti (ir suvokia) medikai. Bet ne visada jie nori tokį požiūrį parodyti. Ne visada medikai vadovaujasi taisykle, kad jei tau pasirodė (būtent - pasirodė), kad   tave šokdina (o gal kartais ir tikrai per daug susireikšmina), tai aš pakilsiu aukščiau ir neatsakysiu tuo pačiu. Ir jei jie to neparodo, tai visai ne gimdyvės problema iš tikrųjų, na bet iki tokio aukšto lygio dar toli mūsų sveikatos sistemai
 tave šokdina (o gal kartais ir tikrai per daug susireikšmina), tai aš pakilsiu aukščiau ir neatsakysiu tuo pačiu. Ir jei jie to neparodo, tai visai ne gimdyvės problema iš tikrųjų, na bet iki tokio aukšto lygio dar toli mūsų sveikatos sistemai  
 Visi esam žmonės tik galų gale
 
 Dar kartą sėkmės
 
                
                                    
                 
    














