Norejau, merginos, su jumis pasikalbeti apie problemas, kylancias musu, suaugusiu moteru, gyvenimuose su tevais. Ne is vaikystes ateinencias psichologines problemas, o sunkumus patiriamus dabar.
As pati sunkiai susikalbu su savaisiais. Nors tevai issiskyre ir problemos su kiekvienu is tevu yra visiskai priesingo pobudzio, konfliktuoju su abiem. Labai noreciau surasti sprendimus kol dar ne velu. Suprantate apie ka kalbu..
Ar jums taip buna? Ar jus tai slegia? Kaip sprendziate problemas? Pasitarkime!
QUOTE(Zen @ 2005 10 21, 22:57)
Norejau, merginos, su jumis pasikalbeti apie problemas, kylancias musu, suaugusiu moteru, gyvenimuose su tevais. Ne is vaikystes ateinencias psichologines problemas, o sunkumus patiriamus dabar.
As pati sunkiai susikalbu su savaisiais. Nors tevai issiskyre ir problemos su kiekvienu is tevu yra visiskai priesingo pobudzio, konfliktuoju su abiem. Labai noreciau surasti sprendimus kol dar ne velu. Suprantate apie ka kalbu..
Ar jums taip buna? Ar jus tai slegia? Kaip sprendziate problemas? Pasitarkime!
As pati sunkiai susikalbu su savaisiais. Nors tevai issiskyre ir problemos su kiekvienu is tevu yra visiskai priesingo pobudzio, konfliktuoju su abiem. Labai noreciau surasti sprendimus kol dar ne velu. Suprantate apie ka kalbu..
Ar jums taip buna? Ar jus tai slegia? Kaip sprendziate problemas? Pasitarkime!
Jei konfliktuoji ir turi įrodinėti savo tiesas, tai dar nesijauti suaugusi. Reikia savo elgseną susimodeliuoti, kad tėvai jaustų kalbantys su suaugusiu žmogumi, gal pykstiesi todėl, kad į tėvų replikas atsakai pasiteisindama dėl savo elgesio kas duoda jiems norą įtikinėti? Kai ginčijatės, ramiai pasakyk:"neklausiu jūsų nuomonės, nes sprendimą jau priėmiau. Esu suaugusi ir noriu išmokti gyventi savo galva, ačiū ... kai reikės patarimo, būtinai kreipsiuos, bet ne dabar."Gal jie stengiasi manipuliuoti vienas kitu per savo "vaiką"?
QUOTE(Enija @ 2005 10 21, 22:58)
Jei konfliktuoji ir turi įrodinėti savo tiesas, tai dar nesijauti suaugusi...."?
Deja, bet nesamone... labai neretai pasitaiko, kad esi brandesne uz savo tevus... ir dar daznaius pasitaiko, kad 'amziuje' kalba eina ne apie 'branduma"... o suagusiu- subrenduisu.. asmenybiu konflikta...
[quote=Enija,2005 10 21, 22:58]
Jei konfliktuoji ir turi įrodinėti savo tiesas, tai dar nesijauti suaugusi.
As tikrai jauciuosi suaugusi, kol...neatsiduriu pries savo tevus. Jiems nepatinka, kaip as gyvenu, nepatinka mano vyras, priekaistauja, kad vis dar nepagimdziau anuku. Kiekvienas savaip, bet esme ta pati. O as imu teisintis, girtis, bandyti irodyti, kad yra ir gero mano gyvenime. Ir tikrai, budama toli nuo ju esu dazniausiai visai patenkinta savo gyvenimu, yra ko man pavydeti, bet tevai man nuolat irodineja, kad viskas mano gyvenime ne taip, kaip turetu buti (jiems noretusi?), todel esu luzere. Baigiasi tuo, kad emiau ju vengti, bet situacija tikrai slegianti..
Jei konfliktuoji ir turi įrodinėti savo tiesas, tai dar nesijauti suaugusi.
As tikrai jauciuosi suaugusi, kol...neatsiduriu pries savo tevus. Jiems nepatinka, kaip as gyvenu, nepatinka mano vyras, priekaistauja, kad vis dar nepagimdziau anuku. Kiekvienas savaip, bet esme ta pati. O as imu teisintis, girtis, bandyti irodyti, kad yra ir gero mano gyvenime. Ir tikrai, budama toli nuo ju esu dazniausiai visai patenkinta savo gyvenimu, yra ko man pavydeti, bet tevai man nuolat irodineja, kad viskas mano gyvenime ne taip, kaip turetu buti (jiems noretusi?), todel esu luzere. Baigiasi tuo, kad emiau ju vengti, bet situacija tikrai slegianti..
QUOTE(Zen @ 2005 10 21, 23:57)
Norejau, merginos, su jumis pasikalbeti apie problemas, kylancias musu, suaugusiu moteru, gyvenimuose su tevais. Ne is vaikystes ateinencias psichologines problemas, o sunkumus patiriamus dabar.
As pati sunkiai susikalbu su savaisiais. Nors tevai issiskyre ir problemos su kiekvienu is tevu yra visiskai priesingo pobudzio, konfliktuoju su abiem. Labai noreciau surasti sprendimus kol dar ne velu. Suprantate apie ka kalbu..
Ar jums taip buna? Ar jus tai slegia? Kaip sprendziate problemas? Pasitarkime!
As pati sunkiai susikalbu su savaisiais. Nors tevai issiskyre ir problemos su kiekvienu is tevu yra visiskai priesingo pobudzio, konfliktuoju su abiem. Labai noreciau surasti sprendimus kol dar ne velu. Suprantate apie ka kalbu..
Ar jums taip buna? Ar jus tai slegia? Kaip sprendziate problemas? Pasitarkime!
man 26 metai istekejusi turiu du vaikus, bet mamo mamyte iki siol lenda i mano reikalus. kartais tai erzina, kartais tai padeda. priklauso kokia tema paliecia.
[quote=Zen,2005 10 22, 16:13]
ZEN,Ar leistum kokiai nors nepažįstamai reguliuot ir nurodinėt- neleistum, o iš pagarbos tėvams- leidi save statyti į nelygiavertišką santykį. Nereikia teisintis, o su šiluma balse priminti, kad jie patys jauni buvo ir viską savo galva tvarkėsi.galima švelniai apkabinti per pečius ir nusijuokus pasakyti ką nors malonaus mamai ir pridurti: "dabar kai esu užaugusi turėtumėt tikėti, kad gerai mane išauklėjot, juk jūs buvote geri tėvai ir jūsų suaugusi dukra žino ką daro." Gal tai suveiks, juk jie tą daro linkėdami gero, matyt savo gyvenimo įdomybių atsisakė dukros gerovės vardan ir dabar jaučiasi turintys teisę vadovauti savo kūriniui.
Nesi jau tokia luzerė, jei nešoki pagal jų dūdelę. Jei nori pamatyti tikrą lūzerę, galėtum pamatyt mano kaimynę: metų gal 55, išeina į kiemą su mama ir tėte plauti mašinos- tie jai baksnoja pirštu ir atidžiai stebi plovimo procesą, tada būna jos vežami į sodą, ir taip kasdien daug daug metų. Išvaizda jos tokia lyg kas mažą mergaitę patupdė į pagyvenusios tetos kūną. žiūrėti graudu ir pikta, bet jie matyt visi patenkinti
ZEN,Ar leistum kokiai nors nepažįstamai reguliuot ir nurodinėt- neleistum, o iš pagarbos tėvams- leidi save statyti į nelygiavertišką santykį. Nereikia teisintis, o su šiluma balse priminti, kad jie patys jauni buvo ir viską savo galva tvarkėsi.galima švelniai apkabinti per pečius ir nusijuokus pasakyti ką nors malonaus mamai ir pridurti: "dabar kai esu užaugusi turėtumėt tikėti, kad gerai mane išauklėjot, juk jūs buvote geri tėvai ir jūsų suaugusi dukra žino ką daro." Gal tai suveiks, juk jie tą daro linkėdami gero, matyt savo gyvenimo įdomybių atsisakė dukros gerovės vardan ir dabar jaučiasi turintys teisę vadovauti savo kūriniui.
Nesi jau tokia luzerė, jei nešoki pagal jų dūdelę. Jei nori pamatyti tikrą lūzerę, galėtum pamatyt mano kaimynę: metų gal 55, išeina į kiemą su mama ir tėte plauti mašinos- tie jai baksnoja pirštu ir atidžiai stebi plovimo procesą, tada būna jos vežami į sodą, ir taip kasdien daug daug metų. Išvaizda jos tokia lyg kas mažą mergaitę patupdė į pagyvenusios tetos kūną. žiūrėti graudu ir pikta, bet jie matyt visi patenkinti
[quote=Zen,2005 10 22, 15:13]
[quote=Enija,2005 10 21, 22:58]
Jei konfliktuoji ir turi įrodinėti savo tiesas, tai dar nesijauti suaugusi.
As tikrai jauciuosi suaugusi, kol...neatsiduriu pries savo tevus. Jiems nepatinka, kaip as gyvenu, nepatinka mano vyras, priekaistauja, kad vis dar nepagimdziau anuku. Kiekvienas savaip, bet esme ta pati. O as imu teisintis, girtis, bandyti irodyti, kad yra ir gero mano gyvenime. Ir tikrai, budama toli nuo ju esu dazniausiai visai patenkinta savo gyvenimu, yra ko man pavydeti, bet tevai man nuolat irodineja, kad viskas mano gyvenime ne taip, kaip turetu buti (jiems noretusi?), todel esu luzere. Baigiasi tuo, kad emiau ju vengti, bet situacija tikrai slegianti..
[/quote]
Manau, kad tau nereiktu irodineti, teisintis, girtis tevams, kad tau yra gerai. Geriau tokiais atvejais is vis ta tema palikti neliesta. Sakai: as esu laiminga, man gerai. Aplinkiniai mums tik primeta savo gyvenimo tiesas, cia ju problemos, kad nepatinka tavo gyvenimas. Tai jei nori jaustis gerai, geriau gyventi pagal savo taisykles ir pabandyti nesijausti blogai del to. Suprantu, kad tevai, nors ir su labai pasenusiomis, sustabarejusiomis nuomonemis, vis tik turi didele itaka vaikui, bet reikia kazkaip atsiriboti
[quote=Enija,2005 10 21, 22:58]
Jei konfliktuoji ir turi įrodinėti savo tiesas, tai dar nesijauti suaugusi.
As tikrai jauciuosi suaugusi, kol...neatsiduriu pries savo tevus. Jiems nepatinka, kaip as gyvenu, nepatinka mano vyras, priekaistauja, kad vis dar nepagimdziau anuku. Kiekvienas savaip, bet esme ta pati. O as imu teisintis, girtis, bandyti irodyti, kad yra ir gero mano gyvenime. Ir tikrai, budama toli nuo ju esu dazniausiai visai patenkinta savo gyvenimu, yra ko man pavydeti, bet tevai man nuolat irodineja, kad viskas mano gyvenime ne taip, kaip turetu buti (jiems noretusi?), todel esu luzere. Baigiasi tuo, kad emiau ju vengti, bet situacija tikrai slegianti..
[/quote]
Manau, kad tau nereiktu irodineti, teisintis, girtis tevams, kad tau yra gerai. Geriau tokiais atvejais is vis ta tema palikti neliesta. Sakai: as esu laiminga, man gerai. Aplinkiniai mums tik primeta savo gyvenimo tiesas, cia ju problemos, kad nepatinka tavo gyvenimas. Tai jei nori jaustis gerai, geriau gyventi pagal savo taisykles ir pabandyti nesijausti blogai del to. Suprantu, kad tevai, nors ir su labai pasenusiomis, sustabarejusiomis nuomonemis, vis tik turi didele itaka vaikui, bet reikia kazkaip atsiriboti
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 10 23, 00:40)
Suprantu, kad tevai, nors ir su labai pasenusiomis, sustabarejusiomis nuomonemis, vis tik turi didele itaka vaikui, bet reikia kazkaip atsiriboti
Būtent
. Tai mes tėvų akyse, jų sąmonėje turime tapti suaugusiais. Tai jie turi patikėti , kad vaikus jau išaugino ir išauklėjo; ir estafetę privalo perleisti suaugusiems vaikams. Mano asmeninis pasiekimas yra toks, kad galiu apibūdinti vienu pokalbiu su savo mama. Kartą paprašiau jos pabūti su metų dukra, nes reikėjo eiti pas ginekologą. Ji man atsakė: "Tu mano vaiko tai nežiūri, tai kodėl turėčiau prižiūrėti tavo?" buvau prieš pora dienų atsisakiusi nuvažiuoti pas brolį ir ištirti kodėl jis nekelia telefono ragelio, o jis su pana tuo metu gastroliavo ir ne mama rūpėjo. Taigi tą akimirką suvokiau, kad esu savo motinos akyse suaugusi ir daugiau ji manęs nebemokina, tik kai prasitariu apie kokią nors nesėkmę išreiškia užuojautą ir palaikymą. Mano brolis vis dar puikuojasi vaiko teisėmis, vis dar yra mamos gelbėjamas, neseniai ji manęs prašė aplėkti bibliotekas ir surasti jo studijoms reikalingų knygų, nes vargšiukas nespėja. Jau nekalbant apie panas, kurios išgaruoja kaip kamparas po mamos peržiūros.
SOS noriu pagalbos, gal čia ne visai į temą, bet labai noriu jūsų pagalbos. Sesuo, kuriai 16 metų išsiskyrė su draugu (su juo draugavo 3 metus), na ir prasidėjo, mūsų mama kuriai be galo patiko jos draugas dabar kraustosi iš proto. Net nesinori į svečius važiuoti, namuose beprotiška įtampa, ji kaltina seserį kad paliko draugą, nekalba su ja ignoruoja, na vienu žodžiu tarp jų psichologinis karas 
tėtis tampa kaltu kad jis bando mamai aiškinti kad nėra reikalo taip jos pulti. Na nemoku visko taip čia normaliai paaiškinti, bet noriu jūsų patarimo kaip pasakyti mamai kad apsiramintų, nes bandžiau gražiai pasakyti kad gal tu normaliai pakalbėk su seserim, bet ji sako maždaug jūs čia mane vieną kaltinat, o nematot kad ji čia vos ne ragana. na nežinau ar supratot, bet labai laukiu jūsų pagalbos 
Dar pamiršau pridurti kad aš su tėvais nebegyvenu, bet man skaudu skaityti sesers sms, noriu jai padėti
tėtis tampa kaltu kad jis bando mamai aiškinti kad nėra reikalo taip jos pulti. Na nemoku visko taip čia normaliai paaiškinti, bet noriu jūsų patarimo kaip pasakyti mamai kad apsiramintų, nes bandžiau gražiai pasakyti kad gal tu normaliai pakalbėk su seserim, bet ji sako maždaug jūs čia mane vieną kaltinat, o nematot kad ji čia vos ne ragana. na nežinau ar supratot, bet labai laukiu jūsų pagalbos Dar pamiršau pridurti kad aš su tėvais nebegyvenu, bet man skaudu skaityti sesers sms, noriu jai padėti
Man si istorija skamba aburdiskai. Kai 13-amete dukra ima "draugauti" su vaikinu, tai mamai viskas gerai, bet jei ji ta vaikina palieka( na, jos vaikinas, tai jai geriau zinoti, ar ne?), pradeda dukra pulti.
O ko mama tikejosi? Kad tavo sesuo uz to vaikino istekes ir "nulips jai nuo sprando"?
Kodel MAMAI taip skaudu, netekus dukros vaikino?
O ko mama tikejosi? Kad tavo sesuo uz to vaikino istekes ir "nulips jai nuo sprando"?
Kodel MAMAI taip skaudu, netekus dukros vaikino?
Vat ir aš to nežinau, sesuo neturi ramybės, na ir man neramu, nes tuoj visa mūsų šeima išsikraustys iš proto dėl motinos nesamonių, va kad or prieš 10 minučių kalbėjau su seserim, girdėjau kaip ji rėkia maždaug su kuo ir ko čia kalbi telefonu. baisu man darosi, o dar motina pedagogė
