Globėjų paplepėjimai 4

Mano mažylis (4 metai) taip pat turi daug agresijos. 8 mėn. nuo parsivežimo namo kūlė savo galvelę pats į sieną ar grindis (nuo menkiausio nepasitenkinimo). Labai ryškios ir stipriai reiškiamos emocijos iki šiol. Kas nors nepatinka (liepiama ruoštis eiti miegoti, neleidžiant kišti pirščiukų prie el. prietaisų ir pan) kyla isteriškas verkimas, spardymąsis, draudėjo žnaibymas, mušimas. Supratingai pasikalbėt dar sudėtinga. Psichologai su tokio amžiaus pypliais dar nenori dirbti, psichiatrai nieko neranda. Gal išlepinau klecką??? Šiaip glaustukas, nuo rankų nenueina. Pasiplekšnojęs maža letena, pasižnaibęs, pabliovęs vėl glaudžiasi. Aiškinu, kad muštis ir t.t. negerai, žiūri didelėm akim, verkia (jasu iš graudulio) ir glaudžiasi.

http://www.tivs.lt/lt/493-.htm

o priežastį? mano vienam bičiuliui plyšo skrandis po daugiametės opos, sakė kad labai retas dalykas toks kiauryminis plyšimas
Papildyta:

na, mano mergina irgi dramos karalienė. Išgirstumėte kaip pasakoja apie snieguolę ir septynis nykštukus mažų mažiausiai - pati ten buvo ir patyrė...
pykčio ir kaprizų priepuoliai. vat psichologė patarė duoti per nagus atgal, jeigu daro piktybiškai. jeigu šiaip grybšteli - aiškintis, kokie jausmai kyla, užtvirtinti, kad taip, tu čia pyksti, bet gal gali man tiesiog pasakyti dėl ko tu pyksti? šiek tiek padeda, žiūrėk paimam ir išsiaiškinam, kad neverta pykti, nes tai bus vėliau, arba kad teks susitaikyti arba..
o save mušdavo, mušdavo per veidą. žinojau kad siekia dėmesio tokiu būdu. Dabar juokinam minias, kai einame kur nors. "mamaaaa, pagalbos, negaliu viena šito sniego pusnies ištirpdyti"... Dabar lyg ir praėjo tas mušimasis. kartais kai susakydavo, tai toks įspūdis, kad vaikas už kažką kaltas jaučiasi ar dar kažkaip panašiai

kaip priežastį įvardino nerealų maisto kiekį.Patyręs badą vaikas neatsispyrė matydamas pilnus namus maisto ir negalėjo patikėt,kad taip bus nuolat.Matyt,norėjo prisivalgyt avansu,vargšiukas.
Mano Pupa kartą išvėmė ant manęs skardinę koncervų(aš jų pakęst negaliu) ir šiaip sunkiai apsisprendžia dėl valgymo-ir dėl meniu,ir dėl kiekio.
Kai bandžiau ieškot psichologinės pagalbos dėl verkimo,atsitrenkiau į sieną.Visur siūlė ateit,kai sulauksim mokyklinio amžiaus:o Maždaug:palaukite dar keletą metų,kol problema galutinai įsisenės.Kai pabandžiau ieškot teisybės,psichologinę pagalbą pasiūlė man

vis vien prieš tai turėjo turėti didelių gastrenterologinių susirgimų. Šiaip sau - nuo maisto kiekio, ar susikaupusių dujų neplyo tikrai
Papildyta:


kad ir kaip tu pyksti ant manęs, bet pasakysiu. Manau tai auklėtjos problemos.
Papildyta:


nu va kaip būna, kai žmogus pasakoja tai ko nesupranta. Tai yra skirtingos situacijos- kur nuo bado, po badavimo apsirijo, kur tiesiog sau atsidarė šaldytuvą ir rijo, riji, rijo. Prmu atveju tai r yra sunkūs gatroentereologiniai sutrikimai. Tai jei tas skarndis sustraukęs, tai ir nuo vienos bulvės gali pasidaryti nebegerai. Jis elementariai nebegamina skrandžio sulčių, nebeatlieka savo funkcijų apie kepenų veiklą tada ir kalbėt nebereikia plius medžiagų apykaitos sutrikimai ko pasekmėj pradėjus gaminti tulžį ir spauti skrandį jis galėjo plyšti bet greičiau įtrūkti, įplyšti gleivinė ir susiformuoti opa. Viskas kas ten galėjo baisiausiu atveju nutikti. Kuo aš visiškai netikiu.
Papildyta:


svarbiausi reiktų nepamiršti, ad jie kaip ir su meniniais polinkiais, jei gerai pamenu. Tai jau viskas kiek kitaip būna, o antra- tai gali būti užstęsus ir ta trečiųjų metų krizė, menui gabiems vaikams ji daug aštresnė. Nereikia niekur labai daug vaikščioti ir kreiptis. Reikia savęs klausytis, įsiklausyti į vaiką ir tiek. O kas yra tas lepinimas ir išlepimas aš nežinau. Kažkada elgesys vaikų visvien sociume susilygina ir jei ir buvo koks palepęs, persiauklėja pats.

Alfija, nepykstu, kaip tik gavusi niukstelėjimą iš Tavo pusės, aš labai daug ką išsiaiškinau. Dabar vadovaujuosi principu kad žmogus turi išsiaškinti savo santykį su savim, su aplinkiniais ir su Dievu. Tai va , aš tame kely , aiškinimosi taip sakant. man patinka tai ką atrandu.Akistata su savim, savo praeitim ir savo santykio su savim išsiaiškinimas labai padeda nes tada gali suprasti kodėl žmonės elgiasi su tavim taip kaip elgiasi ir pan. Man vis knietėjo išsiaiškinti -kodėl aš turiu Dainių, kam visa tai koks mano santykis su juo ir su kitais žmonėmis.

o Sunutės atveju- labai gaila, bet paieškočiau literatūros , nes žinojimas didelė jėga. Pavz. Jūra Nijolė Viktorija Daulenskienė-- Protinio atsilikimo klinika , ir R, Milašiūno PSICHOANALIZĖ- pirmos knygos kurias reikia perskaityti.Aš jas perskaičiau kai jau buvo pasibaigęs mano vargas su Dainium, ar tik beliko pasidžiaugti kad vadovaudamasi nuojauta nelabai daug klaidų padariau. Būčiau žinojus, kad nuo 2-ų metų prasideda analinis periodas ir jis gali užstrigti, tai yra išsivystyti krizė, būčiau sutaupius labai daug savo nervų dėl to Dainius šikimo į kelnes. Kažkaip būčiau bent žinojus kad tai neišaugs į lytinį iškrypimą, ko bijojau baisiausiai. Knygoje Psichoanalizė aprašyta kada yra sensityvus laikotarpis išsivystyti ekshbionizmui, homoseksualumui ir kokios priežastys tai įtakoja. Psichoanalitikų Lietuvoje yra gal tik 7, ir šis mokslas paremtas Freudo teorija. Mane vis traukė prie to bet vis nepasitaikė. Ši knyga reikalinga turėti nuo pat vaiko gimimo, nes iki metų yra oralinis laikotarpis, ir aprašyta labai labai įdomiai.
Aš jos taip ir nenusipirkau, buvau pasiėmusi iš bibliotekos bet tikrai nusipirksiu, nes mačiau yra...

ikrai psichoanalitikas Lietuvj yra vienas, ir tas pats R.Milašiūnas. Visilikę yra pinigų ėmikai. Pas Raimondą irgi labai nepigu , bet jis nors specialistas labai geras. Buvo labai geras jaunnas psichatras, paskui persikvalifikavo į psichoterapeutus, labai geras buvo Vilniuj Vasaros gatvės ligoninės vadovas, bet seniejį jį iš ten išėdė. Na jis ir buvo pradininkas Lietuvoje tos psichoanalizės. Knyga tikrai gera. Yra su kuo padirbėti, ta rasme pačiam su savim, ir susitaikyt pačam su savim.
Dainiui bus viskas neblogai, vis vien jis gi socialiai adaptuosis, bet kelias dar tolimas laukia.
Kaip muzikantei sekasi? Kaip ten tas smuikas?

deja,as galvoju,kad jei vaikas namie elgiasi vienaip,o darze kitaip...tai tikrai ne aukletojos problema ir bus per lengvai pasakyta,kad cia auklejimo problema...
dabar jo agresija "maza",o kaip tai atrodys mokykloje?

Papildyta:


manau elgesys nesusilygina,o gyvename dviguba gyvenima,vienoki seimoje,o kita viesoje vietoje

išlepimas su veidmainiškumu neturi nieko bendra. Saviaukla- tai ne dviejų veidų turėjimas.

gali kaip nori tai vadinti,bet visiska nesamone,kad islepinimas "praeina be pasekmiu"
ar tu nori pasakyti,kad zmones visada "vienodi"?..
taip,negalima taikyti visiems,bet jau sutrikusio elgesio vaikams,tai jau tikrai netinka toks poziuris:isaugs!

lepinimas, manau turi tik tokią pavojingą pusę-tėvai vengia, bijo griežtai auklėti nes nepajėgia atlaikyti vaiko, jo pasipriešinimo, tai bando gražiuoju ir jo elgesį nurašo ant išlepinimo nes jis kaip ir nėra smerktinas kaip ir į meilę panašu. Bet tėvų nestiprumas gali pakenkti labiau nei gal perdėtas griežtumas. Vaikai tikri menininkai manipuliavimo srityje, tai toks aukštas pilotažas kad oi oi. Aš pasirenku griežtų, bet normalių, logiškų taisyklių ir reikalavimų pateikimo ir jų laikymosi taktiką. Jeigu |Dainiuas atžvilgiu suveikė tai man labai pasiteisino. Jis namuose socialiai elgiasi labai logiškai. Kaip sakau nėra Rugilei net trintuko perkandęs, juk jo agresija galėtų išsilieti nors kokiu elgesiu nors į daiktus jei jau neįkimba į visus kitus. Dabar einu per logiką kalbėdama apie jo elgesį darželyje. Sunkoka, nes jis puikiai nukreipinėja temą ir man labai sunku " stebėtis" tuo ko nelabai įsivaizduoju- kaip jis ten elgesi. Nu žiūrim farus, kur žulikus veža į areštinę, tai aš jį " įkalbinėju" elgtis gerai kad neduok dieve auklėtojom nešautų į galvą farų iškviesti ir jį atiduoti.Jo visai nemoralizuoju, kalbu trumpai ir logiškai. Jei į jo klausimą "kodėl" turėčiau daug aiškinti, atsakau- aš taip nusprendžiau.Prisiimu sau visą atsakomybę ir kadangi aš nepaveikiama, tai jis jau seniai susitaikęs su savo padėtim- klausyti mamos.Klauso ir tėčio, brolių, gal su Rugile sunkiau bet normaliai. Išvis pas mus vyrai šeimoj nepasitenkinimą mano valdžia išsilieja į Rugilę-kritikuoja ją, tipo ją lepinu tai mano kova už moterų teises turi kovos dėl jos teisių išraišką. Ji daugiausiai dirba, ir tai ką ji daro savo metuose tai daug daugiau nei broliai, tai jiems per logiką sunkiai daeina nes nenori,kad daeitų.Aišku mergaitė tai nepėščia, ją reikia mokyti nutaisyti graudų veidelį, prislopinti balselį ir tai sudoroti brolį kai prie kompo neleidžia. Tiesa vyriausias jau išaugo iš to amžiaus, jau susidėliojo viskas, nu antrasis jau jau pakeliui bet ima kartais ir išsprūsta. Tai Dainius atitinkamai irgi jos autoriteto ne 100 proc pripažįsta. Bet 80 tai yra.Todėl aš ir galiu auginti, rūpintis ir taip mylėti Dainių, matyti perspektyvą jo , suaugusio jau netoli mūsų. Visada svajojau,kad kai išaugs mano vaikai gyvensiu kaime,auginsiu daržoves ir vaikai turės kur savo vaikus atvežti. Nu tai Dainius turėtų būti puikus kompanijonas nes kaimas jo prigimty.jam reikia veiklos kad matytų rezultatą bet kad ji nebūtų užknisanti-piešimas jam nelabai nu gal lipdymas, konstravimas , kaime būtų pats tas. Pavyzdžiui kiaulės jam nepatinka-smirdi sako tai žino ko nori.

O smuikininkei gerai, bet nežinau su kuo ją lygina vertinant, burbteli kad kaip profesionalę ir rašo 8 kai pati praklausiau egzaminą ir ji sugrojo geriausiai iš kitų, kurios gavo po 9 ir pačios mergaitės pasimetė -tai kokios vertės jų 9-ukai.Nu vaikui motyvacijai tai labai nepadeda, pasitikėjimą savimi muša.
O kaip Džiugui?

Džiugui gerai sekasi. Bendrą vaizdą kaip jam sekasi tarp antrkų tai gegužę tik egzaminas, tada ir pamatysim. O tarpinės įskaitos, kai juos ten po vieną priiminėja- ką aš žinau, pažymių nerašo, girti giria. Įskaitant, kad mūsų Gabrielė ir pati į pagyras nelinkus( kasman labai patinka), ją domina labiau pats procesas tai sako jog pažanga yra didelė, rezervas į priekį jaučiasi didžiulis. Grojam viskias ten sudėtingas melodijas barokinio stiliau, ritmas abiem rankom skirtingas. Būna visokių dienų. Pasibarm namie šalia pianimo, būna visas grojimas ir be manęs praeina. Šiandien į ekskursiją su klase į Kauną išvažiavo. Tai žiūrėsim koie bus įspūdžiai. Jis pas mene palepęs, kas jį pažįsta žino. Bet visi žino ir ita, kad be to jog jį mama myli taip kaip moka mano vaikas yra ir mandagus, ir paslaugus, ir daug dalykų pasidaro pats. Ir su antra pamaina pats susidorja puikiai- išeit tai jam vienam, ir važiuot į mokyklą irgi valanda. Ir pamokas parušia, ir pavalgo, dar jei nori. Mokykloj apsitarnauja pats- pietų talonai, biblioteka, kas žino mokyklos specifiką žino- kaip būna kai reikia palaukti mokytojo, pasiimti raktą, atsirakinti ir t.t. ir niek. Ir kas kas , o Andro tikrai žino, kas tai yra grojimas, kiek vaikas ten atiduoda energijos, sutelkto dėmesio ir kitų dalykų. Ir tas išlepimas jis išnyksta- lepinimas tai yra mano veismas, jis arba prigyja ir įsišaknyja tame vaike arba ne. Džugas tas vaikas- kuriame neįsišaknijo. Man iš viso labai sunku suprasti kur yra tas lepinimas- kas tas lepinimas? Jei Dainiaus atžvilgiu, tai aš suprantu apie ką kalba eina, ir ką Andro daro ar pasakyti nori. Galų gale kaip tai žirafai ir man atėjo tas supratimas . Tai specifika kitokia. Jai kaip ir vietos posūkiams nepalikta, arba ji padaro arba ne, nes jei ji nepadarys Dainius tikrai to nepadarys. Va ir viskas. Dainiui labai pasisekė, Andro irgi pasisekė- ji turi daug atsakymų ir dar daug ras. Ne kiekvienam būna duoda iš pirmo žvilgsnio gal ir sunkumai, o jei giliau pažiūrėt, tai gal ir visai kas kita. Žinoma, kad Andro kalba, turi kabėti konkrečia logiška kalba, be daugybės abstrakčių žodžų, kuriuos šiuo gyvenimo periodu Dainius nepajėgus suprasti vėlgi kol kas nepajėgus.

Viena yra vaikui leisti daryti/nedaryti bet duoti tam garsinį įvertinimą, ir įspėti apie pasekmes, ir kita yra viską už vaiką daryti, ir sakyti jog jis pats nuostabiausia ir viską daro geriausia, net jei jis daužo kaimynų langus.

zinot kodel as cia prakalbau apie "prisiderinima",tai todel,kad prisiminiau vienos savo bendradarbes sunu.ji augina ji viena ir jis jau toli grazu ne vaikas,bet mamyte iki siol plauna jam galva,lekia per pietus pasildyti valgi/net pietu laika pasiderino/,be jos jis neruosia pamoku...
kaip jums atrodo koks jis bus vyras,tevas?!
as tai bedradarbei tiesiai pasakiau:neduok dieve,tokio zento!
ir kodel tuos bernus mamos taip augina,jos laksto uz juos iki tol kol jie leidziasi.
deja pvz.turiu ne viena.

as iki siol prisimenu musu klases turistinius zygius,tada islysdavo visos musu silpnybes ir visi tingejimai... patempus visa diena kuprine ant peciu,reikedavo daug valios dar vakare statyti palapine,kurti lauza ir ruosti vakariene.kiti taip ir stengdavosi siuos darbelius"perleisti"kitiems.tada mums buvo apie 17 metu.
niekas gyvenime nepraeina be pasekmiu,negali taip buti,kad "siandien dar palepinsiu,o va rytoj tai tures pats pasidaryti".

tik velniskai sunku auginti kelis vaikelius,nes tikrai turi dalintis ir prie kiekvieno turi buti atskiras priejimas.maniskes ziuriu iprate,kad vos ne varda turi pamineti,kad jos pvz.susitvarkytu zaislus.va valgyti,tai atskirai nereikia sakyti,cia jos visada kartu ir is karto.cioa tikriausiai vieno atsakymo nera,kodel jos pastovei valgo ir atrodo visada alkanos...vyresnioji sugeba tylomis is sveciu saldainiu pakaulyti,aisku,kad ju tikrai nera i valias,bet kai neapsikentus pastaciau visa saldainiu"bliuda",tai suvalge visus,o mazoji net apsividuriavo...