QUOTE(Kaštanka @ 2009 11 24, 21:44)
papasakokit
nes as nelb isivaizduoju kaip taip gali buti
istorija ilga ir jautri - net nezinau, ar galima ja cia pasakoti, bet...
kazkada seniai seniai, beveik pries ketverius metus, susipazinau su vyru, kuris padare mane laimingiausia pasaulyje - viskas buvo kaip pasakoje: kasdieniai susitikimai, nuosirdus pokalbiai, netramdoma aistra... buvo tik viena "smulkmena" - jis vedes. O seima man didele vertybe, todel visada sakiau jam, kad saugotu ir brangintu ja. O jis sake, kad saugoti ir branginti nori tik mane. Taip ejo metai. Meile nebleso, o as zinojau, kad jis manes nepaliks, todel palikti turiu as. Todel bandziau ieskoti nauju santykiu, bandziau uzsimirsti su vienu, su kitu, bet... As taip mylejau Ji, kad kiekvienas nuklydimas i kaire tik dar labiau skaudino mane pacia.
Tai va, Kastanka, imanoma is meiles buti neistikimai, jei ta meile neteiseta, jei stengiesi ja uzgniauzti tam, kad mylimas zmogus butu laimingas ir nesiblaskytu tarp dvieju...