aciu uz patarimus, taciau as kitaip gyvenimo neisivaizduoju, galbut veliau praeis, bet tai liks viduje visam laikui. as stengsiuos susigrazinti. kaip ir saket, vistiek anksciau ar veliau islys per barnius sie dalykai, bet prisiekiu priimti si smerkima. nerandu sau vietos, viskas pilka aplink, suprantu, kad mano moteriai dar sunkiau, simta kartu..... sieksiu jos rankos, bandysiu, gal pavyks, jeigu pavyks, lipdysime santykius is naujo, stengsiuos... o kaip galima tyleti? tyleti visa gyvenima? supantu, kad tai mano sazines reikalas, bet tyleti ir nepasakyti tiesos ziurint i akis, tai as skaudinu ir ja, jai to nezinant, geriau bet kokia tiesa, nei melas, o po to laukia ilgas laiko tarpas... Kai pagalvoju ka as padariau, net galvoje netelpa sie dalykai, kokie musu planai, mintys buvo, dabar viskas duzo, pagalvoju kad ji verkia nuolat, man sirdis plysta, pagalvoju ka as jai padariau, kad ji jaucia visiska tustuma viduje - nezinau, net nesinori gyventi, noriu tik kad laikas eitu greiciau, kad Dievas jai suteiktu styprybes, kad ji galetu atleisti ir pabandyti suteikti antra sansa... Planavome ziema tuoktis, vykti i kelione, viskas duzo... bendri prisiminimai varo i nevilti, kaip as ja iskaudinau, negaliu patiketi. Bandysiu, tikrai bandysiu susigrazinti, bet ji yra labai tvirto charakterio moteris, gali pasidaryti labai didziule siena, atsiriboti nuo to kas buvo ir prieiti prie jos gali tapti neimanoma
jeckau jeckau, papraščiau į gyvenimą žiūrėkit ... gyvenam vieną kartą, kam tas negatyvas ? buvo tai buvo , kurkit gyvenimą sau - abu kad daugiau taip nebūtų, o jeigu ir bus.. ką aš žinau.. svarbu, kad mylit tą su kuriuo gyvenat, prabundat ryte kartu, po darbų susitinkat vakare, kai nutinka kažkas ypatingo skambinat jam/jai, Jus esat kartu, dalinatės viskuo, o trumpi nuklydimai, pfu .. ant jų ..
